LTVitas Luckus - gęstančio modernizmo epochos žmogus, jautęs fotografijos, kaip tradicinės raiškos priemonės, išsekimą ir bandęs j ą reanimuoti dokumentalizmo darbuose, siurrealių montažų cikluose, konceptualių knygų projektuose. Bet viskas, kuo kūrėjas atvėrė savo laisvąjį protą ir apie ką jis mąstė, buvo „žmogiška, pernelyg žmogiška". Luckus vengė kompromisų ir prievolių, nepuoselėjo iliuzijų ir neskatino idealizavimų, neieškojo teisybės ir nemėgo nežinomybės, sau skelbė karus ir paliaubas kitiems. O už adapų pagriebtą gyvenimą jis prisitraukė taip arti savęs, kad girdėjo jo gilų ir dažną alsavimą, įkurį pajėgė atsakyti sutramdytu įniršiu ir beprotiška meile - būtent tokios koncentruotos būsenos yra pripildyta visa Luckaus kūryba. [P. 17]Reikšminiai žodžiai: Biografija; Dokumentika; Fotografija; Fotografijos-įvykiai; Fotografiniai pasakojimai; Meninė fotografija; Nonkonformizmas; Socialiniai aspektai; Sovietmetis; Vitas Luckus; Artistic photography; Biography; Documentaries; Nonconformism; Photographeric stories; Photography; Photography-events; Social aspects; Soviet period; Vitas Luckus.