LTKinetinio meno srovė gimė po Pirmojo pasaulinio karo, nors užuomazgų galima rasti jau 1910 metų futuristų manifeste. Savo klestėjimo metus pasiekęs septintajame dešimtmetyje, šis menas vis dar išlieka aktualus. Atrasti nauji dinaminiai išraiškos būdai sėkmingai integruojami į šiuolaikinių menininkų darbus, o jų nesustabdoma dinamika užburia vis naujus žiūrovus. Kultūros istorikės Agotos Vaitkienės straipsnyje aptariama, kokia buvo pirminė kinetinio meno idėja ir kaip ji kito XX amžiaus eigoje. Įtraukiama ne tik teorinė meno apžvalga, bet ir autorės išgyventa refleksija stebint ir analizuojant kūrinius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dinaminiai raiškos būdai; Futurizmas; Futurizmo manifestas; Kinetinis menas; Saulius Paukštys; Skulptūra; Šarūnas Arbačiauskas; Dynamic modes of expression; Futurism; Kinetic art; Manifesto of futurism; Saulius Paukštys; Sculpture; Šarūnas Arbačiauskas.
ENThe field of kinetic art was born after the First World War, although we can find traces of it in the Futurist Manifesto of 1910. This art reached its peak in the 1960s; however, it is still relevant today. Newly uncovered dynamic forms of expression have been successfully integrated into pieces of contemporary art, and th eir unstoppable dynamics still amaze all new onlookers. In this art icle, the writer on cultural issues Agota Vaitkienė discusses what the initial idea was behind kinetic art, and how it changed over the 20th century. The discussion includes both a theoretical overview of the art, and the author's own reflections on observing and analysing artworks. [From the publication]