Kauno valstybinė muzikos mokykla ir konservatorija

LTLietuvių muzikos pedagogikos raidai didelę reikšmę turėjo Juozo Naujalio 1919 m. Kaune įsteigta privati muzikos mokykla. Jos vidaus tvarką nustatė tais pačiais metais išleisti įstatai ir mokymo programa. Vyriausybei atsisakius mokyklą remti, 1920 m. vasarą ji buvo perduota Lietuvių meno kūrėjų draugijos globai ir draugijos paskirto mokyklos direktoriaus Juozo Tallat-Kelpšos rūpesčiu tų pačių metų spalio 1 d. tapo valstybine. Pirmaisiais suvalstybintos mokyklos gyvavimo metais veikė tik fortepijono, smuiko bei dainavimo klasės, jose mokėsi 36 mokiniai. Pamokos vyko Meno kūrėjų draugijos patalpose. 1920 m. pabaigoje J. Tallat-Kelpšai atsisakius direktoriaus pareigų ir likus operos dirigento poste, mokyklai vadovauti buvo paskirtas J. Naujalis. Mokykla pamažu išaugo. Kasmet buvo steigiamos naujos specialiųjų ir bendrųjų muzikos dalykų klasės, kviečiami nauji mokytojai, sparčiai daugėjo mokinių. Mokyklos veiklą reglamentavo 1921 m. spalio 14 d. Steigiamojo Seimo priimtas Muzikos mokyklos įstatymas. Pagrindinė mokyklos veiklos kryptis tuo metu buvo rengti muzikos mokytojus. Tokį pasirinkimą lėmė du esminiai dalykai: pirma, nebuvo atlikėjų ugdymo bazės, antra, rūpėjo bendra šalies muzikinė kultūra, t. y. profesionaliosios muzikos ir atlikimo meno raidos sąlygos. [Iš teksto, p. 238]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos muzikos istorija; Muzikos pedagogika; Muzikos mokyklos; Konservatorijos; Lithuanian music history; Music pedagogy; Music schools; Conservatories.