Muzikinis teatras: opera

LTVienas svarbiausių XX a. lietuvių muzikinės kultūros reiškinių buvo tautinio operos meno atsiradimas. 1906 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto salėje (dab. Nacionalinė filharmonija) buvo parodyta pirmoji lietuvių opera - Miko Petrausko ir Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio "Birutė"; 1920 m. gruodžio 31 d . Kaune G. Verdi operos "Traviata" pastatymu pradėjo veikti Operos vaidykla, dabartinis Nacionalinis operos ir baleto teatras. Opera, sintetinis, tautos gyvenimą bei idealus ypač akivaizdžiai galintis išskleisti žanras, buvo vienas svarbiausių tautinės muzikos siekių. M. Petrausko "Birutė" buvo ne vienintelis lietuvių operos bandymas - žanro svarbą, matyt, suprato visi to meto muzikai, nors kiti sumanymai sukurti operą dėl įvairių priežasčių nebuvo įgyvendinti. 1895 m. Tilžėje išleidžiamas Maironio "Kame išganymas", pirmasis lietuvių operos libretas (nenustatyta, kam jį rašė). Žinoma, kad operą buvo pradėję kurti broliai Vydūnas ir A. Storosta; vėliau Vydūnas ketino siūlyti Č. Sasnauskui "operos žodžius", o šio planuose iš tiesų yra šmėstelėjusi operos idėja. Operos "Jūratė" nespėjo sukurti M. K. Čiurlionis. Žinomas Juozo Tallat-Kelpšos 1907 m. sumanymas kurti operą "Gintaro pakrantėje", o 1914 m. gegužės 21d . "Viltis" pranešė, kad Stasys Šimkus kuriąs muziką Maironio libretui. J. Tallat-Kelpša 1920 m. gegužę jau buvo sukūręs vienaveiksmę komišką operą "Neatmezgama s mazgas" pagal Petro Pundzevičiaus-Petliuko farsą (išliko keletas eskizų). [...]. [Iš teksto, p. 116-117]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos muzikos istorija; Muzikos atlikimo menas; Muzikinis teatras; Operos; Lithuanian music history; Art of performing music; Musical theater; Operas.