Kapliai ir pirmieji žemdirbiai Šiaurės Lietuvoje

LTKaplys yra universalus darbo įrankis, kuris Lietuvos teritorijoje atsirado poledyniniu laikotarpiu kartu su pirmaisiais gyventojais. Vėliau, jau mezolito laikotarpiu, kaplys tapo universaliu darbo įrankiu, jis naudotas įvairiuose to meto pasisavinamojo ūkio darbuose. Tokia kaplių paskirtis išliko ir neolito laikotarpiu, tik pakito jų formos, pritaikant prie naujų ūkio darbų, susijusių su pirmųjų kultūrinių augalų kultivacija. Bronzos amžiuje kapliai buvo naudojami tiems patiems darbams, kaip ir ankstesniais laikotarpiais, tik platesnis jų panaudojimas buvo susijęs su kapline žemdirbyste. Todėl keitėsi jų forma, o ypač kurpalinių ir gyvatgalvių kaplių, kurie galėjo būti naudojami įvairiose ritualinėse apeigose. Straipsnio tikslas – pateikti akmeninių kaplių tipus ir jų raidą akmens–bronzos amžiais Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje, remiantis archeologiniais duomenimis. Tyrimo objektas – archeologiniai radiniai – kapliai iš Vidurio ir Šiaurės Lietuvos ir jų palyginamoji analizė su Lietuvos ir Latvijos to paties laikotarpio dirbiniais. Chronologinės tyrimo ribos – akmens ir bronzos amžiai. Tyrimų problema – kaplių panaudojimo ypatumai buityje vėlyvojo paleolito-bronzos amžiais ir žemdirbystės užuomazgos laikotarpiu Šiaurės Lietuvoje. Uždaviniai – siekiama nustatyti kaplių tipologinę raidą, išskiriant kaplių panaudojimo ypatumus skirtingais priešistorės laikotarpiais, nustatyti kaplių panaudojimo galimybes vėlyvojo paleolito-bronzos amžiais buityje ir išskirti bronzos laikotarpio kaplius, kuriuos galėjo naudoti žemdirbystės užuomazgos laikotarpiu. Atskirai aptarti galimą kaplių panaudojimą pirmųjų žemdirbių apeigų metu. Metodai – analizė, archeologinės medžiagos tyrimas tipologiniu metodu, apibendrinimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Archeologiniai radiniai; Baltijos regionas; Gyventojai; Kapliai; Kaplys; Lietuvos istorija; Mezolito laikotarpis; Paleolito laikotarpis; Vidurinis bronzos amžius; Šiaurės Lietuva; Žemdirbystė; Archaeological finds; Archaeology; Baltic region; Mesolithic period; Middle Bronze Age; Northern Lithuania; Paleolithic period; Pickaxe; Pickaxes; Population; The Agriculture; The Lithuanian history.

ENIn Northern Lithuania, the pickaxe was a versatile tool that had been used by communities living there since the late Paleolithic period. Northern Lithuania, like the whole of Northern Europe, was characterized by Lyngby-type antler tools. During the Mesolithic period the antler pickaxes with a hole for the handle were used. Stone and antler pickaxes were used by communities in the Neolithic period: during the Middle Neolithic, stone pickaxes were already made with the holes for the handle; hafted pickaxes were still widely used. Among the stone pickaxes there were oval pickaxes with a hole for the handle. Hafted pickaxes were common in the Late Neolithic, and remained unchanged until the end of the first millennium BC. Antler pickaxes were fitted with a hole for the handle and used until the late Neolithic. Communities in Northern Lithuania used all pickaxes from the Late Paleolithic to the Late Neolithic for ancillary farm work, and had not yet adapted them for agricultural purposes. During the Middle Bronze Age, stone pickaxes appear in Northern Lithuania, as in the entire southeastern Baltic region. They were used cultivating turfgrass soils. Some of these pickaxes may had been used as sacrifices in the rites of the first farmers related to water. [From the publication]