Kūrybos visuomenė: tyrimo metodai ir problemos

LTStraipsnyje nagrinėjamos kūrybos visuomenės mokslinės prieigos apibrėžiant jos tyrimo metodus bei pagrindines problemas. Teigiama, kad kūrybos visuomenė reikalinga kompleksinės prieigos, kuri apima sociologinius, filosofinius, istorinius, ekonominius, vadybinius, menotyrinius, komunikacinius tyrinėjimus. Atitinkamai taikytini skirtingi šių mokslų naudojami tyrimo metodai, tarp jų – kiekybiniai bei kokybiniai sociologiniai metodai, filosofinė refleksija, istorinis (civilizacinis) nagrinėjimas, ekonominė perspektyva, valdymo bei vadybos nuostatos, meno kūrinių bei jų poveikio visuomenės raidai analizė, medijų bei komunikacijos kontekstas. Nagrinėjant kūrybos visuomenę iškyla šie klausimai: kaip apibrėžiama kūrybos visuomenė; kaip išskirti kūrybos klasę; kas yra kūrybinis kapitalas ir koks jo santykis su socialiniu kapitalu; kaip valdomas kūrybingumas; kokį gyvenimo būdą formuoja kūrybinė aplinka; kas yra kūrybos ekologija; kas yra kūrybos geografija; kokia kūrybinių bendrijų aplinka; koks politikos ir kūrybingumo santykis; kokie pramogų kūrybiniai aspektai; kokia socialinė kūrybos aplinka; kaip kūrybingas individas veikia socialinę aplinką; kaip išmatuoti visuomenės kūrybingumą; koks kūrybinės visuomenės ir kūrybingo individo santykis; kas yra kūrybos aplinkos fenomenologija?. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kūrybos visuomenė; Kūrybos klasė; Kūrybinės industrijos; Kūrybos ekonomika; Creative society; Creative class; Creative industries; Creative economy.

ENArticle deals with scientific approaches to creative society by defining its research methods and main problems. According to the author, a study of creative society needs a complex approach that covers sociology, philosophy, history, economics, communications, and art researches. Accordingly, the different research methods used in these sciences are to be applied. These methods include the quantitative and qualitative sociological methods, philosophical reflection, historical (civilization) analyses, economic perspectives, management attitudes, analyses of art pieces and their influence towards social development, media and communication contexts. By analyzing creative society the following problems emerge: how to define creative society; how to distinguish creative class; what is creative capital and what relationship does it have to social capital; how to manage creativity; what art life forms a creative environment; what is creative ecology; what is creative geography; what is the environment of creative communities; what is the relationship between politics and creativity; what are the creative aspects of the entertainment industries; what is the social environment of creation; how does a creative individual influence the social environment; how does one measure the creativity of society; what is the relationship between creative society and the creative individual; what is the phenomenology of creative environment?. [From the publication]