Lietuvių muzikos draugijų veikla Lietuvoje
LTPrie tautinio Lietuvos atgimimo daug prisidėjo kultūros draugijų veikla. Draugijas imta kurti nusižiūrėjus kitų Rusijos imperijos tautų patirtį, be abejo, galėjo turėti įtakos ir kaimyninių šalių pavyzdžiai. Nors lietuviškos kultūros daigams palankios dirvos nebuvo, tačiau "Varpas" žadino keltis. "Visose šalyse dalyke platinimo apšvietimo ein sykiu, suslemusios už rankų, valstija ir draugija. [...] Pas mus, Lietuvoje, nieko to nėra, jeigu neskaityti ne kurių mėginimlĮ Vilniuje įtaisyti skaitymus ir vakarines mokslinyčias dėl praplatinimo maskoliškai-pravoslaviškos idėjos. [...] Mums patiems sunku ką padaryti, nes geroji mūslų močiakėlė ir nekaltai neduoda mums žaisti. - Bet mes galime šį tą daryti slapta, tiktai iš šitos progos mes nesinaudojame ir beveik nieko neveikiame [...]. Mes privalome: 1) steigti ko daugiausia draugysčių, žinoma, paslaptinių, kurių siekiu turi būti pristatymas savo laikraščių ir knygelių iš užrubežio ir tarp savęs lavinimasis, nes kožnoje draugystėje atsiras vienas mokantis gerai skaityti, kuris gali visiems paskaityti, susirinkus atliekamame laike, per ką į draugystę gali įstoti ir nemokantieji skaityti; [...] 3) įtaisyti atviras, nepaslaptines giesmininkų ir dainininkų draugystes, kartu turėtų būti platintojomis lietuviškų knygų ir laikraščių ir auginimo lietuviškos idėjos. "5 Tokie ir panašūs raginimai rado palankią dirvą miestuose ir miesteliuose bei kaimo victovėse. Vienur anksčiau, kitur vėliau steigėsi kultūrinės draugijos. Į savo gretas jos sutraukė įvairių visuomenės sluoksnių, įvairių profesijų žmones - darbininkus, tarnautojus, studentus, moksleivius. Toms draugijoms paprastai vadovaudavo Lietuvos inteligentijos atstovai, tie, kuriems labiausiai rūpėjo tautos kultūra, jos ateitis.Draugijų rengiamų vakarų, koncertų bei švenčių repertuarą sudarė lietuvių liaudies dainos, taip pat to meto periodikoje spausdinami poetų ar muzikos mėgėjų vienbalsiai ar dvibalsiai kūrinėliai, dainos iš pirmųjų lietuviškų rinkinių. Tokia draugijų veikla buvo svarbi atbundančios, demokratėjančios Lietuvos žmonių saviraiškos forma. Amžininkų teigimu, draugijų rengiami vakarai virsdavo ne tik kultūros, bet ir laisvės troškimo manifestacijomis. Daugybė žemiau pateikiamų kultūrinių draugijų veiklos faktų akivaizdžiai liudija jos mastus bei pobūdį. [...]. [Iš teksto, p. 81-82]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos muzikos istorija; Lietuvių muzikos draugijos; Tautinis muzikinis gyvenimas; Lithuanian music history; Lithuanian music societies; National musical life.
