LTŠį tekstą inspiravo poreikis apčiuopti ir įvardyti Antrojo pasaulinio karo nuojautos ženklus 4 deš. Lietuvoje. Siekiant nenutolti nuo dailėtyrinio tyrimo specifikos, pasirinktas vizualinės kultūros laukas bei analizuojami įvairių rūšių ir paskirties artefaktai – nuo tapybos kūrinių (Justinas Vienožinskis) ir autorinių grafikos atspaudų (Mečislovas Bulaka, Jonas Kuzminskis, Žibuntas Mikšys) iki tūkstantiniais tiražais platintų spaudos iliustracijų, plakatų, reklamos, masinių renginių dekoracijų. Analizuojami iki šiol istoriografijoje neaptarti kūriniai, tarp jų Vytauto Jurkūno, Boleslovo Motuzos, Liudo Vilimo ankstyvieji plakatai, meninio importo pavyzdžiai (Louiso Lozowicko litografijos, užsienio fotografija). Remiantis sukaupta medžiaga, daroma išvada, kad Lietuva rengėsi moderniam karui, kurį amžininkai lygiai taip pat, kaip ir kaimyniniuose kraštuose, siejo su naujo tipo ginklais, šio karo simbolio statusą suteikę tankui, lėktuvui, bomboms ir dujokaukėms. Modernaus karo vaizdinį atspindėjo ir skleidė visuomenėje ne tik vietinių autorių bei verstiniai politiniai tekstai, reportažai iš karo veiksmų laukų ir civilinės gynybos instrukcijos, bet ir vaizdai, pirmiausia dideliais tiražais sklidusios periodinės spaudos iliustracijos, viešojoje erdvėje matomi plakatai, masinių renginių dekoracijos, reklama. Iš masinio vartojimo vizualinės produkcijos dujokaukės motyvas perkeliavo į tapybos bei grafikos kūrinius, kuriuose įgijo modernaus karo simbolio statusą ir priminė apie tokio karo, galimai įtrauksiančio ir Lietuvą, augančią grėsmę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dujokaukė; Grafika; Ikonografija; Karo nuojauta; Plakatas; Propaganda; Gas mask; Graphic art; Iconography; Premonition of war; Lithuania; Poster; Propaganda.
ENThe paper was inspired by the need to acknowledge and identify the signs of war in the Lithuanian art of the 1930s. In order to keep the specificity of art historical research in view, the research is narrowed down to the visual artefacts of various kinds and purposes—from paintings (Justinas Vienožinskis) and graphic prints (Mečislovas Bulaka, Jonas Kuzminskis, and Žibuntas Mikšys) to the mass-produced press illustrations, posters, adverts, and decorations. The paper analyses historiographically lesser known artworks, including the posters by Vytautas Jurkūnas, Boleslovas Motuza and Liudas Vilimas, and the examples of imported art (lithographs by Louis Lozowick as well as foreign photography). The research material leads to the conclusion that Lithuania was preparing for a modern warfare which, similarly to the situation in the neighbouring countries, was widely associated with new types of weapons; tanks, planes, bombs and gas masks were regarded as symbols of the upcoming war. The image of modern warfare was reflected and disseminated not only via political texts of both local and foreign authors, reports from war zones, civil defense instructions, but also by images, primarily mass-printed press illustrations, public posters, event decorations, and advertisements. From a product of mass visual consumption, the motif of a gas mask got transposed onto paintings and graphic art where it acquired the status of the sign of modern warfare and acted as a premonition for the war that was about to engulf Lithuania. [From the publication]