Lietuviškieji vakarai

LTNors "klojimų vakarų gadyne" vadinami 1905-1914 m., šis masinis slaptų ir legalių lietuviškų vakarų sąjūdis apima daug ilgesnį laikotarpį - 1885-1917 m. Tie vakarai vyko visoje Lietuvoje ir net Rusijoje bei Lenkijoje, kur tik gyventa lietuvių. Tai svarbus mūsų kultūros istorijos tarpsnis: lietuviški vakarai buvo masiškiausia plačiausiems visuomenės sluoksniams prieinama kultūrinės veiklos forma, glaudžiai susijusi su nacionalinio sąmoningumo kilimu. Lietuviškieji vakarai prikėlė lietuvišką žodį. "Vakarai su perstarymu komedijų, dramų ir deklamacijomis turi didelę dorišką įtekmę ant mūsų prasto žmogelio, - rašoma 1901 m. spaudoje. - [...] Kitas, prieš vakarą nebesiskaitąs lietuviu, susipranta lietuviu esąs, ir jam jau vardas "lietuvis" gauna prasmę ne paniekinimo, bet garbės. [...] Mūsų kalbos mokslavietėse neišgirsi; nors bent ant vakaro gali išgirsti gana gražiai ir meiliai pasišnekant. Iš Lietuvos atvažiavę Peterburgan tėtušiai ir motušės vaikų aplankyti nenoromis ėjo ant vakaro, sakydami, ką mes gero galėsime ten išvysti, kokia ten gali būti lietuviška kalba ir komedija; bet ant vakaro nuėję ir išvydę puikų ant scenos perstarymą, išgirdę švelnią lietuvišką kalbą, su dideliu mėgimu klausė ir stebėjo, net jau visam kam ant scenos užsibaigus, tėtušiai ir motušės namo nenorėjo eiti, norėdami da pasilikti ir pažiūrėti, kaip svietas šoka". Rengti slaptus lietuviškus vakarus, kuriuose dalyvaudavo keliasdešimt žmonių, buvo rizikingas dalykas: Rusijos administracija smarkiai baudė už nelegalią veiklą. Tačiau beveik nebuvo žymesnių lietuvių visuomenės veikėjų, kurie nebūtų dalyvavę tame sąjūdyje, o iki 1905 m. - net ir nukentėję. [...]. [Iš teksto, p. 77]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos muzikos istorija; Lietuviškų vakarų sąjūdis; Klojimų vakarai; Lithuanian music history; Lithuanian west movement; Laying evenings.