LTLietuvių nacionalinis koncertinis gyvenimas formavosi sudėtingomis ir prieštaringomis aplinkybėmis. Dažnai jo tapsmą lėmė išoriniai veiksniai, atsitiktiniai dalykai. O pradžia siekia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus: muzikavimą kunigaikščių pilyse, didikų rūmuose; bažnytinės muzikos raidą, dvarų instrumentines kapelas, teatrus, vokalinius ansamblius. Dvarų muzika ypač sėkmingai skleidėsi XVIII a. antroje pusėje-XIX a. pradžioje: tuomet dvarai buvo tapę tikrais muzikos centrais, kultūros židiniais. XIX a. pabaigoje, demokratėjant visuomenei, valstybės ir privačių žmonių steigiami teatrai ir specialiosios muzikos mokyklos ėmė stelbti dvaruose ir vienuolynuose puoselėjamą muziką. Tačiau kunigaikščių, vaivadų, kanclerių ir kt. rūmai, dvarai ir toliau tebebuvo savotiški muzikos centrai. XIX a. pabaigoje Lietuvos didikai dar tebeglobojo muzikos meną. Nors jų įsteigtų bei išlaikomų muzikos (orkestro) mokyklų vadovai nebuvo pasaulinio garso, jų pedagoginis bei koncertinis darbas Lietuvoje paliko reikšmingus pėdsakus. Taigi ne tik aptartas gastroliuojančių atlikėjų pavyzdys, bet ir dvarų muzika turėjo įtakos nacionalinio koncertinio gyvenimo raidai. [...]. [Iš teksto, p. 70]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos muzikos istorija; Dvarų muzikavimas; Tautinis muzikinis gyvenimas; Lithuanian music history; Manor music; National musical life.