LTM. K. Čiurlionio muzikos kūryba - vienas romantizmo saulėlydžio atspindžių. Tai liudija ir išraiškos priemonės - tiek melodika, harmonija, tiek padidintas domėjimasis skambesiu, - ir muzikos turinys, ryšiai su kitomis meno šakomis, žanrų pasirinkimas, kompozitoriaus požiūris į savo kūrybą, jos auklėjančią, kilninančią, gal kiek ir mesianistinę paskirtį. Neaplenkė Čiurlionio nė romantinės muzikos polinkis į nacionalinius pradus, ataidėjęs įvairiose Europos šalyse. Ir tuo pat metu jo vėlesniuosiuose fortepijono kūriniuose matyti drąsi naujosios XX a. muzikos įžvalga. Tai kryptis į koncentruotą polifoninį minimalizmą - stilistiškai tobulinama linearinė faktūra ir lakoniška dramaturgija, pro klasikinius formavimo modelius atskleidžianti savitą simboliką. Tai ir laisvos melodijų arabeskos, ekspresionistinės harmonijų sekos, tramdomos racionaliomis, griežtai įrėmintomis serijomis. Čiurlionis matė naujas priemonių sintezės galimybes ir brendo kaip didelio masto muzikos novatorius, kuriam gyvenimo sąlygos ir tekęs trumpas laikas neleido plačiai atsiskleisti. [Iš teksto, p. 392]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos muzikos istorija; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Kompozitoriai; Lithuanian music history; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Composers.