Lietuvos vargonai

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvos vargonai
Summary / Abstract:

LTVargonų statyba Lietuvoje šimtmečiais buvo veikiama ir ėjo beveik lygia greta su Europos, ypač vokiečių tradicijomis. Todėl jos periodizacija labiau taikytina prie bendros Europos kultūros raidos. Įsprausti ją į tikslius 1883-1918 m. - lietuvių tautinio atgimimo periodo rėmus vargu bau teisinga ir įmanoma. Nes su tautiniu atgimimu ir apskritai tautiškumu vargonų statybos raida teturėjo labai menką ryšį. Nebent tai, kad atsirado tvirtai tautiškai apsisprendusių meistrų (M. Masalskis, J. Garalevičius). Todėl aptariant vargonų statybą Lietuvoje lyg ir būtų teisingiau kalbėti apie periodą nuo baudžiavos panaikinimo iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Tuo metu ėmė audringai augti pramonė, vystytis technika, o tai negalėjo neturėti poveikio ir vargonų statybai. Jau kitaip, nebe rankomis, o mašinomis apdirbamas medis, metalas, atsirado fabrikinių masinės gamybos dalių, vargonai padirbami paprasčiau, greičiau, dirbtuvės daug našesnės, darbas - švaresnis. Bet instrumentai pradėjo prarasti individualumą ir neretai kartu - meninę kokybę. Ypač tai pasireiškė, kai Europoje (Vokietijoje) ėmė veikti specializuotos vargonų dalių gamyklos. Žymiausia iš tokių, dar ir mūsų dienomis tebegaminanti vargonų dalis Europai ir net visam pasauliui, yra firma "August Laukhuff" Veikersheime, Vokietijoje. Net Lietuvoje anais laikais dirbusiems meistrams pradėjo nebeapsimokėti patiems gaminti metalo vamzdžius, klaviatūras. Tapo racionaliau, iš katalogo pasirinkus pageidaujamus bei gatavai intonuotus registru, juos parsisiųsdinti. Vienodus vamzdžius, dažnai net nepritaikytus prie konkrečios bažnyčios akustikos, imta statyti kone visuose Vidurio ir Rytų Europos mažesniųjų dirbtuvių vargonuose. Taigi ir Lietuvos XX a. pradžios instrumentuose su nedidelėmis išimtimis randame fabrikinius vamzdžius.Vienodi metalo vamzdžiai yra ir J. Garalevičiaus, M. Masalskio, ir E. Martino, A. Szymanskio, W. Biernackio, ir daugumos kitų XX a. pradžioje Lietuvoje dirbusių meistrų vargonuose. Kadangi jų skambesys gerokai suniveliuotas, šis laikotarpis laikomas vargonų statybos meno nuosmukio metu. [...]. [Iš teksto, p. 210]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos muzikos istorija; Vargonai; Lithuanian music history; Organs.

ISBN:
9986638267
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/87060
Updated:
2022-01-21 15:50:34
Metrics:
Views: 44
Export: