LTApie kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus kūrybos ryšius su folkloru ar apskritai pirminiais meno elementais, mitine pasaulėjauta, ritualu ir kitais ankstyvąją žmonijos mąstyseną menančiais dalykais jau tiek daug rašyta, kad, rodos, nebėra ką ir bepridurti. Vis dėlto pabandysiu dar kartą paanalizuoti panašius reiškinius, tik šį kartą į juos bus žvelgiama etnomuzikologo žvilgsniu, pagrindinį dėmesį sutelkiant į kai kuriuos kompozitoriaus kūryboje slypinčius liaudies muzikos kodus. Šiame straipsnyje nesiimsiu nuosekliai tirti visų Kutavičiaus kūrinių, kuriuose esama ryškaus folklorinio pamato ar kitokių folkloro apraiškų. Apsiribosiu dviem kompozitoriaus oratorijomis, kurios įvairių lietuvių muzikologų jau ne kartą yra aptartos. Tai „Iš jotvingių akmens“ (1985) ir „Magiškas sanskrito ratas“ (1990). Tokį mano pasirinkimą lėmė ne tik etnomuzikologo įžvalgoms dėkingas objektas, bet ir mano pačios ilgametis dalyvavimas atliekant minėtas oratorijas (nuo pat jų premjerinių koncertų). Taigi straipsnio autorei teko ne tik susipažinti su šių oratorijų partitūromis, bet ir dalyvauti ilgame jų „gimimo“ procese. [P. 175]