LTXX a. pabaigoje Lietuvos muzika jgijo didelį tarptautinį autoritetą. Joje buvo atrasta keletas unikalių atsinaujinimų mąstyme, inspiruojančių mu- zikinių-filosofinių reikšmių. Beveik visos jos susijusios, t. y. kilo iš Broniaus Kutavičiaus kūrybos, jos natūralių gamtos - liaudiškų-žmogiškų šaltinių - tarsi žemės iškasenų, maitinančių „dvasios pasaulį“. Taip atsirado formos, mikro ir makro struktūros, ląstelės evoliucija ir kiti pirminiai reiškiniai - „gamtos stebuklai“ muzikoje. Muzikos atsinaujinimas - objektyvus tarsi „mokslinis atradimas“ lėmė Baltijos kraštų mąstymo atsinaujinimą ir galiausiai net ir politinius pokyčius. Bet už viso to glūdėjo itin paprasti dalykai - muzikalumo fenomenas - gamtos raiška, išauganti į dvasią. Vienas iš tokių paprasčiausių dalykų ir buvo Laikas, kuris atėjo ir pradėjo savo bylą B. Kutavičiaus muzikoje: kaip turinys -veikėjas ir kaip medžiaga veiksmui - istorija ir balso ostinato. [p. 118]