Pranešėjų apsauga: teisinis reguliavimas ir jo taikymo pirmieji metai Lietuvoje
LTKorupcija, netinkamas pareigų atlikimas, aplaidumas ir kitokia neteisėta veikla ir (ar) piktnaudžiavimas teise gali būti vykdomi tiek viešosiose, tiek privačiose organizacijose. Šie teisės pažeidimai gali padaryti atitinkamo dydžio žalą viešajam interesui. Viena iš teisinių priemonių užkirsti kelią tokiems pažeidimams ar juos atskleisti yra pranešimas apie tokius neteisėtus veiksmus ar neveikimą. Asmenys, dirbantys atitinkamoje organizacijoje ar turintys su ja kitokių santykių dėl būsimos, esamos ar pasibaigusios darbinės veiklos, turi galimybę pranešti apie pažeidimus. Tačiau dėl to būtina užtikrinti veiksmingą pranešėjų apsaugą, kuri garantuotų jų saugumą ir neatgrasytų pranešti. Dėl pranešėjų apsaugos ES lygmeniu buvo nuspręsta imtis konkrečių teisinių priemonių, t. y. harmonizuoti esamus teisės aktus ir nustatyti minimalius pranešėjų apsaugos standartus. Šiame straipsnyje yra pristatomos kai kurios Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatos ir jų atitiktis Direktyvai dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos, taip pat vertinami šių įstatymo nuostatų taikymo pirmieji metai. Straipsnyje, remiantis teisiniu reguliavimu, moksline doktrina ir statistiniais duomenimis, nagrinėjama: pranešėjo samprata ir asmens pripažinimo pranešėju procedūra; pranešėjams taikomos pagalbos ir skatinimo priemonės – konfidencialumo užtikrinimas, draudimas daryti neigiamą poveikį, atlyginimas ir kompensavimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pranešėjas; Pranešėjų apsauga; Konfidencialumas; Neigiamas poveikis; Kompensavimas; Atlyginimas už vertingą informaciją; Whistleblower; Protection of whistleblowers; Confidentiality; Negative impact; Compensation; Remuneration for valuable information.
ENCorruption, the improper performance of duties, negligence, and other unlawful activities and/or abuses of law can be committed in both public and private organizations. These breaches of law may cause harm to the public interest to a varying extent. One of the legal means of preventing or disclosing such breaches is the reporting of such unlawful acts or omissions. Persons working in or having any other relationship with the organization concerned as a result of future, current, or former employment activities has the opportunity to report irregularities. This requires, however, effective protection of whistleblowers, which guarantees their safety and does not act as a disincentive to reporting. As regards the protection of whistleblowers at the European Union level, it was decided to take concrete legislative measures, i.e. to harmonize the existing legislation and set the minimum standards for whistleblower protection.This article discusses certain provisions of the Republic of Lithuania’s Law on the Protection of Whistleblowers and their compliance with the Directive on the Protection of Persons Reporting on Breaches of Union Law, and assesses the first year of the application of these provisions. On the basis of legal regulation, scientific doctrine, and statistics, this article analyses the following: the purpose of the Republic of Lithuania’s Law on the Protection of Whistleblowers; the concept of a whistleblower and the procedure for recognizing a person as a whistleblower; and measures of support and promotion for whistleblowers that ensure confidentiality, protection from negative impacts, remuneration, and compensation. [From the publication]
