Vyriausybės darbo reglamentas tarpukario Lietuvoje: ar toks teisės aktas galiojo?

LTPer dviejų dešimtmečių laikotarpį teisės aktas, reglamentuojantis tarpukario Lietuvos vykdomosios valdžios institucijų darbo tvarką, nebuvo priimtas. O jeigu ir buvo, tai jis nebuvo paskelbtas leidinyje „Vyriausybės žinios“, nors jame buvo paskelbtų kitų institucijų, pavyzdžiui, Antano Smetonos Lituanistikos instituto, Tautos ūkio tarybos, Vidurinių muzikos mokyklų darbo veiklos reglamentų-statutų. Per minėtą laikotarpį buvo siekta keletą kartų parengti tokį dokumentą – jis vadinosi arba Ministrų Kabineto statutas, arba Administracinės santvarkos statutas. Šių teisės aktų projektai buvo rengiami 1919, 1925–1927, 1939 metais. Pats išsamiausias buvo 1939 metų Valstybės Tarybos pradėtas rengti Administracinės santvarkos statuto projektas. Planuota, kad šis dokumentas turėjo reglamentuoti ne tik Ministrų Tarybos sudėtį, kompetenciją, darbo tvarką, bet ir ministro pirmininko teisinį statusą, jo santykį su valstybės vadovu, ministro pirmininko ir ministrų priesaikų tekstą, ministrų pavadavimą, socialines garantijas, taip pat darbo užmokesčio sudėtį ir dydį, ministrų veiklos apribojimus, tarnybinę atsakomybę, ministerijų administracinę struktūrą. Pirmąkart buvo siekta Statuto normomis nustatyti teisinį reguliavimą dėl skundų ir prašymų priėmimo bei nagrinėjimo tvarkos ministerijose. Šis projektas savo struktūra labiausiai primena šiuolaikinės Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo ir Vyriausybės darbo reglamento nuostatas.Tai, kad tokio pobūdžio dokumentas per du dešimtmečius nebuvo priimtas, galima paaiškinti tuo, kad iš pradžių jauna valstybė susidūrė su dideliais iššūkiais, kuriuos reikėjo spręsti nedelsiant (Vilniaus krašto, Klaipėdos krašto, užsienio politika, valstybės kreditai), vėliau – su įsigalėjusiu autoritariniu režimu ir neaiškiu valstybės valdžių padalijimu bei su tuo, kad apskritai tarpukario Lietuvoje nebuvo priimti ir kiti su vykdomąja valdžia susiję teisės aktai – Valstybės tarnybos įstatymas, Administracinio teismo įstatymas, taip pat su tuo, kad tarpukario Lietuvoje nesivystė administracinės teisės mokslas. Atliekant šį tyrimą, daugiausia remtasi Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomais dokumentais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ministrų Kabineto statutas; Ministrų Tarybos statutas; Administracinės santvarkos statutas; Statute of the Council of Ministers; Statute of the Cabinet of Ministers; Statute on the Order of the Administration.

ENIt seems that during the Interwar period the legal act on the working procedure of the interwar Lithuanian executive authorities was not adopted. If it was, it was not published in the Government Gazette, although the statutes of other institutions, such as the Institute of Lithuanian Studies, the National Economic Council, and the Secondary Music Schools, were published. During this period, several attempts were made to adopt such a legal act, called either the Statute of the Cabinet of Ministers or the Statute of the Administrative Order. The drafts of this legislation were produced in 1919, 1925–1927, and 1939. The most comprehensive was the draft of the Statute of the Administrative Order, initiated by the Council of State in 1939. The intention was that this document should regulate not only the composition, competences, and working arrangements of the Council of Ministers, but also the legal status of the Prime Minister, their relationship with the Head of the State, and the text of the oath of the Prime Minister and other ministers. It would also regulate social guarantees, including restrictions on ministerial activities and official responsibility, and the administrative structure of ministries. It was the first time that the procedure of receiving and examining complaints and requests in the ministries was regulated by the norms of the Statute.The failure to adopt such a document within two decades can be explained by the fact that at first the young state faced major challenges which had to be dealt with immediately, including the Territory of Vilnius, the Memel Territory, foreign policy, and state credits. Later it faced challenges such as the establishment of the authoritarian regime and the unclear division between state powers, and the fact that other acts related to the executive power – the Law on the Civil Service, the Law on the Administrative Court – were not adopted in the interwar period at all. This study was mainly based on documents kept in the Central State Archives of Lithuania. [From the publication]

• Administracinė procedūra: Čekijos ir Lietuvos patirtis / Ieva Deviatnikovaitė, Simona Bareikytė. Teisės apžvalga 2021, Nr. 1(23), p. 186-213.
• Administracinės teisės institutų ir administracijos reformos Lietuvoje 1918-1940 m / Ieva Deviatnikovaitė. Teisės apžvalga 2022, Nr. 2(26), P. 135-160.
• Lietuvių kalba tarpukario teisėje / Ieva Deviatnikovaitė. Logos (Vilnius). 2021, 106, p. 156-172.
• Naujosios viešojo administravimo teisinio reguliavimo nuostatos / Ieva Deviatnikovaitė. Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka 2020, 25, p. 95-107.