Kūrybos visuomenės terminai ir sampratos

LTStraipsnyje nagrinėjamos kūrybos visuomenės mokslinės prieigos apibrėžiant jos terminus remiantis tokiais skirtingais mokslais ar jų šakomis kaip estetika ir filosofija, sociologija ir komunikacija, ekonomika ir vadyba. Parodoma kūrybos termino raida bei etimologija, jo turinys antikinėse graikų ir romėnų kultūrose. Estetikos kontekste iškyla individuali, meninė kūryba, įvairios kūrybos rūšys, kūrybinė veikla, filosofiniame horizonte – egzistencinė kūryba, kūrybinis tapatumas, kūrybos etosas, kūrybos regionai. Sociologija suponuoja visuomenę kaip kūrybos aplinką, žinių (informacinę) visuomenę, postmodernią visuomenę, postindustrinę visuomenę, medijuotą visuomenę, kūrybos sociologiją, kūrybos indeksą, socialinį ir kūrybinį kapitalą, žmogiškąjį klimatą, kūrybos geografiją. Ekonominis bei vadybinis kontekstas leidžia kalbėti apie kūrybos ekonomiką, kūrybos industrijas, kūrybos klasę, kūrybingumo valdymą. Teigiama, kad šis skirstymas – sąlygiškas, nes terminai migruoja iš vieno mokslo į kitą apaugdami skirtingomis semantinėmis apnašomis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kūrybos visuomenė; Individuali ir visuomeninė kūryba; Kūrybinės industrijos; Kūrybos ekonomika; Creative society; Individual and social creation; Creative industries; Creative economy.

ENArticle deals with the scientific approaches towards a creative society by defining its terms in such different sciences and their branches as aesthetics and philosophy, sociology and communication, economics and management. The author shows the development and etymology of the term "creation" in antique Greek and Roman cultures. Aesthetics presupposes an individual, artistic creation, the different sorts of creation, and creative activity; philosophy presupposes an existential creation, a creative identity, creative ethos, and creative regions. Sociology presupposes society as an environment of creation, a knowledge (information) society, a postmodern society, a post-industrial society, a mediated society, a sociology of creation, a creative index, social and creative capital, a human clime, and a creative geography. The context of economy and management allows one to speak about a creative economy, creative industries, a creative class, and a management of creativity. According to the author, these disjunctions are provisory because the terms migrate from one science to another one and are overgrown with different semantic varnishes. [From the publication]