Ką atskleidžia keturi lietuvių diasporos atvejai?

LTAnalizuojant keturių skirtingų išeivijos bendruomenių vaizdą, daugiausia paralelių matyti žvelgiant į tuos emigrantus, kuriuos iš Lietuvos išvedė geresnio gyvenimo siekis, ekonominio pobūdžio motyvai. Tai Argentinos ir Kanados lietuviai, kurių tėvai ar seneliai paliko Lietuvą prieš Antrąjį pasaulinį karą, tai naujausios bangos emigrantai Kanadoje (Loretos Vilkienės tyrinėta grupė iš Lietuvos), išeiviai Jungtinėje Karalystėje ir Norvegijoje. Šių emigrantų pasakojimuose atsiskleidė labai panašios ne tik emigracijos istorijos, bet ir tendencijos pragmatiškai apsispręsti dėl kalbos pasirinkimo, perdavimo kitoms kartoms. Lietuvių diasporos kalbinis elgesys patvirtina Joshuos Fishmano (1970) bendrąjį trijų emigracijos kartų modelį. Dauguma pirmos kartos emigrantų vienatautėse lietuviškose šeimose vartoja lietuvių kalbą. Lietuviškai kalbėjo namie dauguma Argentinos lietuvių, lietuvių kalba dažniausiai vartojama lietuviškose šeimose Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje ir naujai atvykusių Kanados lietuvių namuose. Tačiau susidūrus su pirmaisiais šeimos kalbų vadybos iššūkiais, kai į namų domeną įsiveržia vaikų parsinešta aplinkos kalba, dažniausiai atsisakoma net iš anksto suplanuotos kalbų politikos ir ideologijos – stengtis išlaikyti lietuvių kalbą. Jaunoji karta, jau gimusi išeivijos šalyje, iš aplinkos gerai įsisavinusi vietinę kalbą, ją kaip stipresnę ima vartoti ir namie. Vietinė kalba tampa pagrindine brolių ir seserų, bendraamžių draugų tarpusavio bendravimo priemone. [Iš teksto, p. 245]Reikšminiai žodžiai: Dvikalbystė; Emigrantų kalba; Kalbos išlaikymas; Linguistic behaviour; Emigrant language; Knowledge and use of Lithuanian by Lithuanian emigrants.

ENThe analysis of the accounts of four different emigrant communities has shown that most parallels emerge among those emigrants who left Lithuania due to economic necessity. This includes Argentinian Lithuanians whose parents or grandparents emigrated from Lithuania before the Second World War, the new wave of emigrants in Canada, Lithuanian emigrants in the United Kingdom and Norway. The narratives of these emigrants have not only elicited very similar stories of emigration but they have also revealed a similar trend among them to make language choices and decisions based on pragmatic grounds. Lithuanian is used at home by the majority of the first-generation emigrant families constituted of a single (Lithuanian) ethnicity. The study has shown that Lithuanian was used in the private domain by the majority of Argentinian Lithuanians, Lithuanian is also spoken in the Lithuanian families residing in Norway, United Kingdom and in the homes of newly arrived Canadian Lithuanians. However, when families are presented with their first challenges affecting their language management such as the intrusion of the host language brought by the children to the home domain, they usually abandon even their pre-planned language policy and ideology of seeking Lithuanian language maintenance. Having acquired substantial proficiency in the host language from the environment, the young generation born in the country of emigration start to use it at home as the stronger language. The host language becomes the main tool of communication among siblings and peers. Children tend to start responding in the local language when their parents address them in Lithuanian. Sometimes the host language rather than Lithuanian is chosen as the language of communication even in single-ethnicity (Lithuanian) families with the intention of their members’ faster integration into the society of the country of residence and more successful adaptation in the host country. [From the publication]

• Lietuvių emigrantų šeima: kalba ir tapatybė : disertacija / Kristina Jakaitė-Bulbukienė. Vilnius, 2015. 1 pdf (233 p.).
• Lietuvių kalbos išlaikymą emigrantų šeimoje lemiantys veiksniai: JAV atvejis / Kristina Jakaitė-Bulbukienė. Taikomoji kalbotyra. 2015, 7 p. 1-37.
• Lietuvių kalbos išsaugojimas emigrantų šeimoje: JAV atvejis / Kristina Jakaitė-Bulbukienė. Taikomoji kalbotyra. 2014, 5 p. 1-30.