Prancūzų kultūros apraiškos Palangos miesto gyventojų naratyvuose
LTStraipsnyje nagrinėjamos prancūzų kultūros apraiškos Palangos mieste pirmajame Nepriklausomybės dešimtmetyje. Pasitelkiami palangiškių pasakojimai, kurie reprezentuoja vietos gyventojų santykį su šia kultūra. Palanga pasirinkta neatsitiktinai – tai vienas pirmųjų miestų Lietuvoje, kuriame susikūrė Prancūzų-lietuvių kultūros centras (1992 m.). Atvejo analizė atliekama gvildenant prancūzų kultūros apraiškas per kertinių asmenybių prizmę: išryškinamos dvi pozicijos – šio kultūros centro (draugijos) Palangoje steigėjos ir nario – reprezentuoja panašius frankofonijos reiškinių diskursus, kurie išsiskiria, kai pateikėjai reflektuoja iš šiandienos perspektyvos. Pirmu atveju prancūzų kultūra tampa naratyvo dominante, ji visais atžvilgiais yra persmelkusi asmenybės pasaulėžiūrą, juntamas susitapatinimas. Kitu atveju ši kultūra vertinama santūriau, per savitą distanciją, įvykiai apibūdinami tarsi nepilnai išsipildžiusi svajonė. Pasakojimai išsakyti kaip skirtingų lyčių asmeninė patirtis – gyvenimo istorijos tam tikra atkarpa. Jiems būdinga žiedinė struktūra (1): į vienas istorijas įterpiamos kitos, vėliau pirmosios baigiamos, o prie svarbiausių vis sugrįžtama. Taip išryškėja selektyvi atmintis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Prancūzų kultūra; Pirmasis Nepriklausomybės dešimtmetis; Frankofonų draugija Palangoje; French culture; First decade of independent Lithuania; Francophone society in Palanga.
ENThe article focuses on the traces of French culture in the town of Palanga in the first decade of independent Lithuania. It is based on the stories of the residents of Palanga that represent their relationship with French culture. Palanga was chosen due to the fact that it was among the first cities in Lithuania where the ‘French- Lithuanian Centre of Culture’ was established in 1992. The case study reveals the traces of French culture through the point of view of the main personalities (the founding members of the cultural centre in Palanga); two positions are examined. On the one hand, they represent similar discourses regarding the phenomenon of Francophony, but, on the other hand, they differ when the informants reflect on the situation from the current perspective. In one case, French culture becomes the dominant narrative as it has had a high impact on the informant’s world view. In another case, this culture is seen from a more distant point of view, as if it was a dream not completely fulfilled. The narratives were presented as personal experiences of two different genders, as particular parts of their life stories. Following the circular story, selective memory is revealed. [From the publication]
- "Aš jau prisimenu..." : autobiografiniai lietuvių moterų pasakojimai folkloristo akimis / Lina Būgienė. Tautosakos darbai 2011, 41, p. 44-62.
- Folkloras kaip naujas kultūrinis tekstas / Bronė Stundžienė. Tautosakos darbai 2008, 35, p. 25-37.
- Folklorinė atmintis: retrospektyvus santykis su vieta lietuvių liaudies sakmėse / Radvilė Racėnaitė. Tautosakos darbai 2013, 46, p. 107-131.
- Folklorinės atminties beieškant / Lina Sokolovaitė. Homo narrans: folklorinė atmintis iš arti / mokslinė redaktorė Bronė Stundžienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012. P. 40-65, 495-496.
- Kaltės naratyvai, atminties terpė ir dygioji tapatybė / Jurga Jonutytė. Homo narrans: folklorinė atmintis iš arti / mokslinė redaktorė Bronė Stundžienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012. P. 141-158, 500-501.
- Komunikacinė atmintis Lietuvos didžiuosiuose miestuose / Irena Šutinienė. Atminties daugiasluoksniškumas : miestas, valstybė, regionas. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2013. P. 387-486, 583-588.
- Objekto problema šiandienos tautosakos moksle ir naratyvų analizės perspektyvos / Lina Būgienė. Tautosakos darbai 2008, 35, p. 38-51.
- Pasaulio refleksija autobiografiniuose vyrų ir moterų pasakojimuose / Lina Būgienė. Homo narrans: folklorinė atmintis iš arti / mokslinė redaktorė Bronė Stundžienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012. P. 69-95, 496-498.
- Prancūzų kultūros pėdsakai Palangoje: Palangos botanikos parko istorinis kontekstas, asmenybės ir atmintis / Julija Paškevičiūtė. Lituanistica. 2021, Nr. 2, p. 126–145.
- Šiuolaikinių gyvenimo istorijų bei asmeninės patirties pasakojimų analizės ypatumai / Rasa Račiūnaitė-Paužolienė. Lituanistica. 2011, Nr. 2, p. 188-197.
