Japonų no ir buto teatro principai Birutės Mar monospektaklyje ir pjesėje „Žodžiai smėlyje“
LTStraipsnyje susitelkiama į vienos ryškiausių šiandieninių Lietuvos monospektaklių kūrėjų Birutės Mar pirmąjį monospektaklį „Žodžiai smėlyje“ (pagal S. Becketto pjesę „Laimingos dienos“, premjera 1998 m.) ieškant aktorės atliktos kanoninės absurdo dramos interpretacijos originalumo. Spektaklyje aptinkama japonų no ir buto teatro kūrybos principų, ir tai leidžia kalbėti apie savitą Vakarų egzistencialistinių idėjų ir Rytų filosofijos bei estetikos sankirtą šiame aktorės darbe. Ryškinama aktorės kuriamo performatyvumo specifika. Teigiama, kad kurdama asmeninį „šventąjį“ teatrą (P. Brooko sąvoka) B. Mar lietuvių teatre atnaujina „tradicinį“ metafizinį mąstymą, kurį derina su originaliais ir šiuolaikiškais raiškos būdais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Monospektaklis; Absurdo drama; Japonų teatras; Nekasdienės kūno technikos; Atlikėjo sceninė gyvybė; Solo performance; Drama of the absurd; Japanese theatre; Extra-daily body techniques; Scenic bios of the performer.
ENIn this article, the author focuses on the solo performance “Words in the Sand” (Žodžiai smėlyje, based on Samuel Beckett’s play Happy Days, premiere in 1998) by Birutė Mar, one of the most prominent creators of solo performances in Lithuania, with the aim of defining the originality in the interpretation of this representative drama of the absurd, produced by the actor. The creative principles of the Japanese theatre noh and butoh are observed in this performance, which makes it possible to talk about an original intersection of the ideas of Western existentialism and Eastern philosophy and aesthetics. Emphasis is placed on the specific performativity of the solo performer. The author suggests that while creating her personal “holy” theatre (a notion introduced by Peter Brook), Birutė Mar renews the “traditional” metaphysical thinking in Lithuanian theatre, which she combines with original and contemporary ways of artistic expression. [From the publication]
