Žmogaus kūno semantika ir estetika tradicinėje kinų kultūroje
LTPaskutiniais dešimtmečiais gausėja tyrinėjimų, kuriuose lyginamos procesualios kinų pasaulėžiūros ir daoizmo idėjos su Vakarų "poklasikinių" bei postmodernizmo filosofų - F. Nietzsche, S. Kierkegaard'o, E. Husserlio, M. Heideggerio, A. VVhitheado, M. Merleau-Ponty, L. VVittgeinsteino, J. Derrida mąstymu. Ši banga, kai kurių filosofų šmaikščiai pavadinta Euro-Daoizmu arba Derri-Daoizmu, tebepalieka atvirą klausimą, ar (ir kiek) šios poklasikinės Vakarų filosofijos transformacijos yra paveiktos kinų bei kitų Rytų kultūrų recepcijos bei žavėjimosi jomis, ar (ir kiek) jos yra tradiciniam kinų mąstymui, ypač daoizmui, artimos "periferinės" Vakarų filosofijos srovės (nuo Herakleito, Naujųjų pitagoriečių, negatyviosios viduramžių misticizmo teologijos iki egzistencializmo) tąsa. Tačiau minėtųjų Vakarų ir kinų mąstytojų minčių sutapimas kai kuriomis temomis yra išties intriguojantis ir skatina ieškoti šiuos panašumus funduojančių pagrindų, kurie dažniausiai pasirodo esantys gana skirtingi. [Iš straipsnio, p. 475]Reikšminiai žodžiai: Antropokosmizmas; Asmenybė; Daoizmas; Fiziognomika; Forma; Kaligrafija; Klasifikatyvumas; Konfucianizmas; Kūnas; Literatūrinė kūryba; Literatūros estetika; Organiškumas; Portretas; Postmodernizmas; Ritualas; Tipas; Tradicinė kinų kultūra; Žanras; Aesthetics of literature; Anthropocosmism; Caligraphy; Calligraphy; Chinese traditional culture; Classifiability; Confucianism; Daoism; Form; Genre; Human body; Literary creation; Literature; Organicity; Personality; Physiognomics; Physiognomy; Portray; Postmodernism; Rite; Ritual; Type.
ENThe article deals with the meaning of human body in Chinese traditional culture. One of the questions, which the article aims to answer, is "Why Chinese concept of human body is still considered as the alternative to the Western one, in spite of the fact that Western postmodernism and its topology of the body is partly influenced by Chinese and Eastern ideas?". The purpose of the article is to analyse Chinese understanding of human body not only in "theoretical' (semantical) level but on the "practical" (aesthetical) level as well, in order to revel the way the body becomes the means of expression and is expressed through the artist creativity. The investigation starts from the etimology and semantics of one Chinese concept for the body, namely fi and its connestions with ancient ritual (in its performative aspect), which implicates the meaning of the body as vessel in its positive sense, later developed by Laozi and Daoism as well. The analysis proceeds on the relationship of the body and writing in Chinese culture and classical literature aesthetics (mainly by Lu Ji and Liu Xie), with the latters emphasis on the understanding literature (wen) as human body in its energetical sense (with the help of the concept of qi, "vital energy"), which futher brings attention to the relationship of body and calligraphy, body and wind (feng) in Chinese literature creativity. Finally, the analysis concentrates on the visualization of human body in Chinese art, namely, the portraiture, in which the main differences between Western and Chinese interpretation and painting of human body could be observed. [From the publication]
