Atvaizdo tvarka. Gombrichiniai svarstymai
LTVakarų meno ir meninės sąmonės istorijoje viena iš svarbiausių vietų neabejotinai tenka vaizduojamosios dailės kūrinio, atvaizdo problematikai. Atvaizdas rūpi menininkams, menotyrininkams, kultūros istorikams ir teoretikams, psichologams, esteti- kams ir kitiems, jis nagrinėjamas pačiais įvairiausiais atžvilgiais ir būdais. Šiaip jau atvaizdų sritis yra platesnė už meninio atvaizdo sritį. Pastaruoju metu Jamesas Elkin- sas atkreipė dėmesį į tai, kad „[djauguma atvaizdų nėra menas" (Elkins, 1999,3) ir kad „įrjegimųjų artefaktų srityje dailusis menas yra mažutė mažuma" (ten pat, IX). Elkin- sas nagrinėja labai įvairias nemeninių atvaizdų atmainas. Išplėtoti atvaizdo problematiką iki ištisos vizualinės antropologijos reikalauja Hansas Beltingas. Bet, šiaip ar taip, įvairaus pobūdžio kultūros teorijose pirmauja ir vyrauja meninio atvaizdo problematika, o Gombrichui čia tenka kertinė vieta. [Iš straipsnio, p. 373]Reikšminiai žodžiai: Atvaizdas; Gombrich; Gombrichas; Ikonologija; Rega; Schema; Gombrich; Iconography; Iconology; Image; Scheme; Vision.
ENThe article deals with the reconstruction of the concept of picturial order by Ernst Gombrich and with the critical reconsideration of its philosophical foundations. Gombrich defines his famous Art and Illusion as the psichological study of pictorial representation, but this book obviously do not limits to the psichological domain and includes also historical, topographical and, i would say, eidetical dimensions. Iconology also is treated as the linguistics of icons by Gombrich. In this article illusion is reconsidered as the specific phenomena, asking ontological question, how the pictured thing can be in the picture. In this context the aspects of invention, construction and order of the picture are examined. The plurivocal concept of the scheme by Gombrich is reinterpreted as the variant of the transcendental schematism placed into the core of the philosophy of I. Kant. The concept of artistic style of Gombrich is generalized in confrontation with the concepts of undecidedness and expectation. This concept is also extended as the mode of the existence and operation of the late modern human being. As a result, the history of the visual arts place at the disposal the modes of the world viewing or the specific projects of being in the world. The pictorial order begins to dominate the order of view. [From the publication]
- Grožis ir menas: estetikos ir meno filosofijos idėjų istorija / Antanas Andrijauskas. Vilnius : Vilniaus dailės akademija, 1996. 707 p.
- Kultūros individualumas, tipiškumas ir savastis erdvėlaikio plotmėje / Artinas Sverdiolas. Acta Academiae Artium Vilnensis 2002, t. 24, p. 11-23.
