Patologija ir menas kaip estetiniai komunikaciniai paradoksai

LTŠiame straipsnyje bandysiu pažvelgti į psichopatologiją, psichopatologinę ir profesionaliąją meninę išraišką komunikaciniame kontekste - tiek patologiškais vadinamuose santykiuose, tiek estetinėje kaitoje, pabrėždamas interaktyvų transper- sonalinę sąveiką, t. y. minėtus reiškinius traktuodamas kaip bendravimo būdus dabartinio estetinio diskurso sąlygomis. Daugiausia dėmesio skirsiu konkretiems estetinės komunikacijos aspektams ir jų poveikiui kai kurioms prasminėms patologijos ar meninės kūrybos kategorijoms. Taip pat mėginsiu komunikacinėje interakcijoje rasti tokių konceptualių zonų, kuriose patologijos ir meninės ekspresijos „painiojimas" būtų pagrjstesnis. [Iš straipsnio, p. 193]Reikšminiai žodžiai: Beprotybė; Estetika; Komunikacija; Menas; Patologija; Šizofrenija; Aesthetics; Art; Communication; Madness; Pathology; Schizophrenia.

ENIn this article the pathology, psychopathological and contemporary professional visual arts expression deal with communication context. The role of interpersonal interaction in these fields in the postmodern epoch is accented. In view of the concrete context or the nature of communication's situation, the conceptual aesthetic or pathological models are treating. In this case the normal or pathological, the artistic or not artistic are losing the matter. There are no stable senses. Any schizophrenic denial of communication in this context is the correspond response the absurd existential situation. There is no anticommunication. The visual art or pathological expression (verbal, visual, bodily, etc) deal as the communication's paradoxes or antinomies of discourse in broader sense. The changed notion of contemporary visual arts or pathology's concepts lets the new convergence of these fields in late postmodern culture. [From the publication]