Vaizduotės erdvės: tradicinė kinų estetika ir menas

LTMonografija yra tarpdalykinis veikalas, skirtas tradicinės kinų estetikos ir meno analizei. Autorius, puikiai suvokdamas tradicinės kinų estetikos ir meno formų įvairovę, sudėtingumą, sąmoningai apsiriboja tik jo požiūriu lietuvių skaitytojui aktualiausių ir pagrindiniams kinų civilizacijos raidos periodams reprezentatyvių krypčių, mokyklų, teorijų analize. Pagrindinis dėmesys monografijoje sutelkiamas į aiškiai laiko požiūriu apribotą kinų civilizacijos raidos tarpsnį, kuris aprėpia tūkstantmečiais gyvavusią tradicinę kinų estetiką ir meną nuo elementarių estetinės sąmonės užuomazgų formavimosi iki šios tradicijos saulėlydžio XX a. pradžioje. Knygos adresatas dvejopas: profesionalioji akademinė auditorija ir visuomeninė aplinka, kūrybinė inteligentija, menininkai. Ji bus naudinga aukštųjų mokyklų dėstytojams, studentams, kultūros darbuotojams, visiems, kas domisi svarbiomis humanistikos, kultūros, estetikos ir meno istorijos problemomis. [Anotacija knygoje]Reikšminiai žodžiai: Estetika, meno filosofija, Rytai, Vakarai; Aesthetics, Philosophy of Art, East, West.

ENChinese aesthetics is an uncommonly distinctive cultural phenomenon created by the spiritual values of a great civilization. China is where many fundamental ideas formed that determined the main features of Far Eastern aesthetics and art. When we compare the aesthetics of China with that of other great Eastern civilizations, we can distinguish some characteristic features. First of all, Chinese and Indian aesthetic theories are connected by a sustained continuity of ideas determined by equally rich unbroken traditions in the development of spiritual culture. On the other hand, unlike India, where normative aesthetic treatises on poetry and dramatic art are dominant, in China - because of the visual-associative apprehension of reality characteristic of a pictographic culture - aesthetic works on painting and calligraphy stand out. In Korea and Japan aesthetic thought, like the entire culture of these countries, is more sensitive to external influences, experiences more transformations, and more easily adopts innovations. In China, however, we can see the incomparably stronger influence of aesthetic and artistic traditions formed over centuries.The role of tradition in the history of Chinese aesthetics and art is one of the most wonderful phenomena in the spiritual culture of mankind. The West has long since been dominated by a vulgar attitude that bluntly opposes the “dynamism” of European culture, with its constantly alternating periods of rise and decline, to the “stability” - near stagnation - of Chinese cultural traditions. If we look more closely at how Chinese civilization developed, battered by drastic, apocalyptic historical shocks and disastrous invasions by nomadic peoples, all of which completely interrupted - for a while, at least - the steady development of cultural, aesthetic, and artistic traditions, we can be convinced of the shallowness of these Eurocentric theories. Like dynamic periods of rising spiritual powers, times of stagnation are equally characteristic of the aesthetic and artistic traditions of both Western and Eastern cultures. [...]. [From the publication]