LTLietuvoje stebimas didėjantis vaikų sergamumas onkologinėmis ligomis. Vaiko mirties patirtis ypač skaudi tėvams, kai jiems tenka išgyventi baimės, nerimo, liūdesio, nevilties ar pykčio emocijas, trukdančias toliau tęsti visavertį gyvenimą. Tėvams, išgyvenantiems netektį, reikalinga pagalba, kuri atlieptų jų viltis ir poreikius, padėtų įveikti socialinės atskirties jausmą, parodytų, kad pagalba yra čia pat ir galima ją gauti. Tyrimas atskleidė, kad žinios apie ligą priėmimas ir prisitaikymas prie naujų aplinkybių priklauso nuo tėvų pirminio kontakto su gydančiuoju gydytoju. Gydytojo dėmesys, aiškus ligos apibūdinimas, gydymo aptarimas, nuolatinis abipusis komunikavimas švelnina prisitaikymo etapą. Tyrimas atskleidė ir laiku teikiamos kompleksinės (gydytojo, psichologo, socialinio darbuotojo) pagalbos poreikį, kuris svarbus visą gydymosi laikotarpį. Po vaiko netekties tėvams ypač ryškus socialinio darbuotojo pagalbos poreikis. Tyrimo metu išaiškėjo tarpinstitucinio bendradarbiavimo būtinumas, siekiant padėti šeimai išgyventi netektį, suteikti būtiną psichosocialinę pagalbą, stebėti, analizuoti pokyčius visą gedėjimo laikotarpį, o dažnai ir ilgiau. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Onkologinė liga; Poreikis; Psichosocialinė pagalba; Socialinis darbas; Socialinis darbuotojas; Šeima; Family; Oncological disease; Social work; Social worker; The need for psychosocial support.
ENDeath of a child leaves an extremely deep and painful wound in the heart of the parents. There is an increase in the incidence of oncological diseases in Lithuania. It is not easy to reconcile, accept the fact, not be angry at life and destiny, and try to get back to everyday life. In order to help parents to survive the loss they require support that responds to their hopes and needs and would help them not to feel socially excluded, would show that the help is available and can be obtained. Therefore, it is necessary to find out what psychosocial help would be the most helpful for parents who have lost their child due to oncological disease.The study revealed that acceptance and reconciliation with the current situation depends particularly on the initial contact with the treating physician. His attention, clear description of the illness, discussion of the treatment, constant bilateral communication facilitates the stage of reconciliation with the disease. The need and importance of timely complex (including physician, psychologist, social worker) assistance throughout the treatment period and especially after the child‘s loss was noted. The study also revealed the need for interinstitutional cooperation to help the family survive the loss, provide the necessary psychosocial assistance, monitor, analyze changes throughout the mourning and in many cases even longer. [From the publication]