Karalaičio Kazimiero laidotuvių pamokslas

LTStraipsnyje pateikiama neseniai iš rankraštinio nuorašo paskelbto lotyniško princo Kazimiero, (Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio sūnaus, 1458–1484), laidotuvių pamokslo analizė. Kartu plačiau pristatomas ir į mokslinę apyvartą įvedamas šaltinis, svarbus tiek šv. Kazimiero gyvenimui ir kulto ištakoms pažinti, tiek apskritai praturtinantis mūsų žinias apie XV a. pabaigos LDK rašytinę ir sakytinę kultūrą. Pateikiant negausias žinias apie šį tekstą, mažai žinomas jo parašymo aplinkybes, aptariamos jo autorystės, sakymo laiko ir vietos hipotezės. Pamoksle pateikiamos tiesioginės ir netiesioginės princo Kazimiero charakteristikos bei aliuzijos į jo gyvenimą, dorybes ir veiklą yra gretinamos su turimomis istorinėmis žiniomis ir žinomomis aplinkybėmis, ypač iš jo gyvenimo pabaigos, prabėgusios daugiausiai Vilniaus mieste. Pateikiant retorinę viduramžių pamokslo analizę siekiama įžvelgti jos reikalavimų neužgožtus realių velionio karalaičio bruožų atspindžius, kurie gerai dera su amžininkų liudijimais ir vėlesne hagiografine tradicija bei ją papildo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pamokslai; Rankraštinis kodeksas; Pamokslininkystė; Zacharijas Fereris; Roma; Vilnius; Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečiai; Vyskupai; Andriejus II; Valdovai; Gardinas.

ENThe article deals with the analysis of the recent funeral homily of Prince Casimir (the son of Casimir Jogailaitis, the king of Poland and Grand Duke of Lithuania, 1458-1484) announced from the manuscript transcript. It gives also a broader presentation and is introduced into the scientific circulation of the source of great significance both to raise awareness of the life of Saint Casimir and origin of his cult and enrich our knowledge in general as regards the written and spoken culture of the Grand Duchy of Lithuania at the end of 15th century. After scarse information on this text, poor knowledge of the facts of writing it, hypotheses of its authorship, time and place of delivery of the homily are discussed. Homily provides direct and indirect characteristics of Prince Casimir and allusions to his life and virtues, which are compared with the available historical information and known circumstances, in particular the ones from the end of his life that passed mainly in Vilnius City. Rhetoric analysis of medieval homily aims at envisaging the reflections of the actual traits of the late prince, not shaded by the requirements of such analysis; as such traits are in perfect match with the evidence of contemporaries and later tradition of hagiography.