LTStraipsnyje nagrinėjama pastaraisiais dešimtmečiais įdėmaus filosofijos, estetikos ir meno istorijos tyrinėtojų dėmesio susilaukusi tarpdalykinė problematika, apimanti daoistinę mąstymo tradiciją ir peizažinės kinų tapybos estetiką. Nagrinėjami istoriografiniai daoistinės tuštumos sampratos raidos ir transformacijų kinų peizažinės tapybos estetikoje aspektai, grindžiama prielaida, kad peizažinė kinų estetika ir dailė buvo gaudžiai susijusios su daoistinę pasaulėžiūra, ypač su daoistinę tuštumos samprata. Straipsnyje ieškoma atsakymų į klausimus: kokį poveikį filosofinės daoizmo idėjos turėjo peizažinės kinų estetikos ir dailės atsiradimui ir vėlesnėms transformacijoms? Kaip per amžius peizažinėje kinų estetikoje ir dailėje kito tuštumos idėjos suvokimo, plastinio jos įkūnijimo ir slėpiningo turinio perteikimo formos? Kaip įvairiais istoriniais periodais esmines metamorfozes patirianti tuštumos samprata siejasi su daoizmo idėjomis?. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dailė; Daoizmas; Estetika; Istoriografinis požiūris; Kinų estetika; Peizažinė dailė; Tuštuma; Aesthetic; Chinese aesthetic; Chinese aesthetics; Daoism; Emptiness; Historiographic approach; Historiographical approach; Landscape painting; Painting; Taoism; The void.
ENThis article is a discussion of a recently popular interdisciplinary topic, that combine both - philosophy of Daoism and Chinese aesthetic and art theory. The author presents the process of development of Daoist ideas in Chinese landscape painting and particularly deals with question of emptiness. The author argues that landscape for the Chinese was not a simple scenic backdrop to human activities but was invested with philosophical ideas of Daoism. The Chinese term for landscape painting Landscape (Shanshui) implies the ancient Daoist balance between Yin and Yang, complementary forces generated by the cosmic Dao, reflect sacredness of the Earth and Daoist concept of emptiness. Painters, prepared through the lifelong absorption of nature into their very being, tried to achieve a state of emptiness, that enable to crate the painting which reflect the utmost harmony out of the primordial emptiness of Great Dao. Thus, the author suggest and argues that in both - Daoism and Chinese landscape Aesthetic the problem of emptiness was particularly important and took quite similar shapes. [From the publication]