Tradicinės etikos sampratos transformacijos dailės terapijos ir psichoterapijos diskursuose
LTŠiame straipsnyje bandoma gvildenti keletą etinio pobūdžio klausimų. Tačiau pastarųjų problematika skleidžiama savitų sociokultūrinių reiškinių — dailės terapijos ir psichoterapijos —fone, kuriame į vieną daugiareikšmę visumą supinami doroviniai, teisiniai ir estetiniai kontekstai. Tokia „sąjunga“ formuoja atitinkamą retoriką, kuri, autoriaus manymu, yra ypač įdomi introspektyviam žvilgsniui ir palanki įvairioms interpretacijoms. Atidžiau nagrinėjant vidinę šios retorikos sąrangą etines šiuolaikinės visuomenės dilemas galima pateikti kiek kitu, gal net netikėtu, požiūriu. [Iš straipsnio, p. 162]Reikšminiai žodžiai: Dailės terapija; Estetika; Etika; Krikščioniškoji tradicija; Menas; Moralė; Psichoterapija; Reliatyvizmas; Aesthetics; Art; Art therapy; Christian tradition; Ethics; Moral; Morals; Psychotherapy; Relativism; Visual art.
ENContemporary art therapy is a complex integrated unit of ideas and therapy practices that combines the various and often contradictory theoretical opinions, methodological approaches and practical methods of the activity. Contemporary art therapy is not a narrow and closed discipline as it directly involves the radical common-cultural changes of Western culture and the humanities of the second half of the XX century and the beginning of XIX century; changes which have affected the sphere of aesthetics, art philosophy, psychiatry, art psychology, the psychology of the processes of the artistic creation and art studies, ethics and many other disciplines. In this article and also aesthetics field are placed within the wider context of contemporary humanism and especially ethical context, in which many ethical truths of therapy appear in a wider postmodern philosophical context. There are several ways of thinking ethical truths in this context. [From the publication]
