Naujų dailėtyros teminių ir metodinių galimybių įsisavinimas ir plėtojimas pirmoje XX amžiaus pusėje
LTKokie visuomeniniai veiksniai, kultūriniai įvykiai, mąstymo tendencijos, teorinės prielaidos bei praktinės sąlygos lemia dailėtyros ir šiuolaikinio humanitarinio mokslo atsiradimą? Atsakymų į šiuos klausimus reikia ieškoti trimis skirtingais lygmenimis: (o) kultūriniu geografiniu, (b) estetiniu aksiologiniu ir (c) teminiu metodologiniu. Pirmieji XX amžiaus dešimtmečiai tampa erdvesnės Europos ir erdvesnio pasaulio liudytojais. Tiesiami tiltai tarp skirtingų civilizacinių centrų, keičiamasi meno dirbiniais, dalijamasi visokeriopa kūrybine patirtimi. „Pasaulinis“ estetinių vertybių antplūdis Europos žemyne sužadina orientacinį svaigulį ir skatina savikritišką meninių siekių peržiūrėjimą. Dailėtyros mokslinį arsenalą sudaro trys pagrindiniai metodai:(o) formalioji dailės analizė ir stilistika, (b) dailės istoriografija ir (c) ikonologija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dailės istoriografija; Dailėtyra; Estetika; Formalioji dailės analizė ir stilistika; Humanistinės studijos; Ikonologija; Konceptualizavimas; Metodinės perspektyvos; Aesthetics; Art studies; Conceptualization; Formal and stylistic art's analysis; Formal art analysis and stylistic; History of art; Humanistics; Iconology; Methodic perspectives.
ENWhat social factors, cultural events, thought tendencies, theoretical suppositions, as well as practical conditions determine the emergence of art studies as a contemporary humanistic discipline? What new thematic and methodic perspectives do the researchers of the visual arts advance in the first half of 20th century? These questions need to be considered on three different planes: (a) the cultural-geographical, (b) the aesthetic-axiological, and (c) the thematic-methodic. The first decades of the 20th century come to witness a broader Europe and a broader world. Different civilization centers are bridged, works of art exchanged, varied creative experiences shared. The “global” influx of aesthetic valuables on the European continent triggers a vertigo of disorientation and, at the same time, fosters a self-critical revision of Western artistic ideals. Three principal methods come to constitute the scholarly paraphernalia of art studies: formal and stylistic analysis, (b) history of art, and (c) iconology. [From the publication]
