Filosofija ir ugdymas naujųjų medijų amžiuje: Marshallo Mcluhano indėlis

LTStraipsnyje svarstomas naujųjų medijų poveikis ugdymui ir filosofijos dalyko mokymui. Analizuojamas Marshallo McLuhano metodas „aš neaiškinu, aš tyrinėju“ ir mozaikinis šio autoriaus filosofinio teksto stilistikos santykis su linijine mąstymo tradicija. Kadangi elektronikos amžiuje pabrėžiamas nepasitikėjimas tradiciniais moksliniais aiškinimais, tai ugdymo procese prioritetas suteikiamas aplinkos tyrimams ir aktualių problemų analizei. Žinios yra vertinamos ne dėl tikrovės atspindėjimo, bet dėl pasaulio keitimo ir eksperimentavimo, todėl elektroninėmis komunikacijos struktūromis pagrįstas ugdymas akcentuoja pragmatinę žinių funkciją ir praktinį jų pritaikomumą. Naujųjų medijų požiūriu ugdant nebelieka autoritetų – tiek mokiniai, tiek mokytojai yra šio spartaus, elektroninėmis struktūromis pagrįsto edukacinio proceso dalyviai, vartotojai bei savarankiški tyrėjai. Šiuo atžvilgiu esminė filosofijos dalyko mokymui keliama užduotis – atpažinti ideologijas ir ugdyti nepriklausomą pasaulėžiūrą. Būdama laisvo mąstymo mokykla ir svarbus demokratiją užtikrinantis veiksnys, filosofijos dalykas yra pajėgus skatinti naujųjų medijų visuomenę pereiti nuo individualizmo prie efektyvaus tarpkultūrinio dialogo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: M. McLuhanas; Naujosios medijos; Filosofijos mokymas; Mokymo metodai; Vizualus suvokimas; M. McLuhan; New media; Teaching of philosophy; Teaching methods; Visual perception.

ENArticle analyses the new media impact on education and on the teaching of philosophy. Here, a great attention is devoted to the analysis of Marshall McLuhan’s approach "I don’t explain – I explore" as well as to the relationship between his mosaic philosophical style and the tradition of linear thinking. Due to the fact that the Electronic Era emphasises distrust of traditional scientific statements, the teaching process gives its priority to the exploration of the surrounding environment and the analysis of current problems. Knowledge is no longer valued for its ability to be a true reflection of the reality, yet it is valued for its ability to shape the world and experiment. Consequently, education based on electronic communication structures emphasizes the pragmatic function of knowledge and its practical applicability. As a result, new media eliminates the existence of experts and authorities in the process of education since nowadays both students and teachers become participants, consumers and independent researchers in this rapid media-based educational process. In the light of these changes, the main aim of philosophy is to identify ideologies and develop an independent point of view. Being an open-minded discipline and an important factor ensuring democracy, philosophy is capable of moving the new media society from individualism to intercultural dialogue. [From the publication]