LTKazys Šimonis nuo jaunystės domėjosi liaudies menu. Jis rinko ir piešė liaudiškus meninius dirbinius, domėjosi papročiais, užrašinėjo tautosaką. 1919 m. apsigyvenęs Kaune, Šimonis susidraugavo su dailininku, archeologu ir muziejininku Tadu Daugirdu, kuris ir paskatino jo domėjimąsi liaudies menu. Kaune jis susipažino ir su kitais to meto dalininkais ir muziejininkais - Pauliumi Galaune, Adomu Varnu, Adomu Galdiku, Petru Rimša, kurių veikla ir idėjos taip pat skatino Šimonio domėjimąsi liaudies meno paminklais, jų fiksavimą, rinkimą, populiarinimą. Dailininkas liaudies meno pavyzdžius piešė, fotografavo, paskelbė spaudoje straipsnių liaudies meno klausimais. Kazio Šimonio piešiniai, kuriuose užfiksuotas kryždirbystės paveldas, ne taip seniai tapo prieinami platesnei visuomenei. 2015 metais išleistas albumas "Kasys Šimonis. Kryžių, koplytstulpių ir stogastulpių piešiniai"1 supažindina su šia dailininko kūrybos sritimi. Šiame straipsnyje ir pasiremsiu minėtame albume publikuotais kūriniais2. Taip pat remiuosi ir Lietuvos istorijos instituto bibliotekos rankraštyne saugomu K. Šimonio piešinių albumu3 bei dailininko publikuotais prisiminimais, jo straipsniais spaudoje. [...]. [Iš straipsnio, p. 4]Reikšminiai žodžiai: Dievdirbiai; Ekspedicijos; Kazys Šimonis; Kryždirbystė; Kryždirbystės paveldas; Liaudies menas; Ornamentika; Paveldas; Piešiniai; Cross-crafting; Cross-making heritage; Drawings; Expeditions; Folk art; Heritage; Kazys Šimonis; Masters of the crosses; Ornamentation.