Lietuvos moksleivių pasitenkinimas gyvenimu: HBSC tyrimo rezultatai

LTGera fizinė ir psichologinė savijauta bei palanki socialinė aplinka leidžia jauniems žmonėms nesunkiai įveikti paauglystėje kylančius sunkumus ir sumažina riziką rimtesnėms sveikatos problemoms ateityje. Šiuo tyrimu buvo siekiama nustatyti subjektyvaus sveikatos įvertinimo ir psichologinės gerovės rodiklių svarbą pasitenkinimui gyvenimu. Duomenys rinkti vadovaujantis tarptautiniu HBSC tyrimo protokolu, 2018 m. surinkta reprezentatyvi Lietuvos moksleivių imtis: apklaustas 4191 mokinys iš 5, 7 ir 9 klasių (berniukų 50,9 proc., mergaičių 49,1 proc., amžiaus vidurkis 13,8±1,7 m.). Daugelis Lietuvos moksleivių yra patenkinti savo gyvenimu (87 proc.). Prastesnis pasitenkinimas gyvenimu būdingas mergaitėms, vyresniems moksleiviams iš žemesnės socialinės-ekonominės padėties šeimų. Vertinant pasitenkinimą gyvenimu didžiausios svarbos turėjo bendra psichologinė gerovė ir subjektyvus sveikatos vertinimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gerovė; HBSC tyrimas; Moksleiviai; Pasitenkinimas gyvenimu; Subjektyvus sveikatos įvertinimas; HBSC study; Life satisfaction; Schoolchildren; Subjective self-rated health; Well-being; Wellbeing.

ENGood physical and mental health and favourable social environment enables young people smoothly tackle adolescent challenges and decreases the risk of serious health issues in the future. This study aimed to establish the significance of self-rated health and psychological wellbeing on life satisfaction. The data were collected in 2018 in Lithuania using the HBSC international protocol. The sample comprised 4191 schoolchildren, grades 5, 7, and 9 (boys 50.9%, girls 49.1%, mean age 13.8±1.7 years). Majority of Lithuanian schoolchildren (87%) have high life satisfaction. Lower life satisfaction was observed among girls, older schoolchildren and the ones from families with the lower socioeconomic status. The most significant factors for life satisfaction were psychological wellbeing and self-rated health. [From the publication]

• Į mokyklas po COVID-19 infekcijos karantino grįžusių I-IV gimnazijos klasių moksleivių savijautos pokyčių tyrimas / Rokas Šambaras, Greta Stonkutė, Giedrė Mačiokaitė, Sigita Lesinskienė. Visuomenės sveikata 2022, Nr. 3 (98), p. 44-51.
• Kauno miesto paauglių subjektyviai vertinamų gerovės rodiklių sąsajos su socialinėmis demografinėmis charakteristikomis COVID-19 karantino pirmosios bangos kontekste / Aušra Griciūtė. Visuomenės sveikata 2022, Nr. 2 (97), p. 71-82.
• Po migracijos į Lietuvą grįžusių vaikų ir paauglių psichologinė gerovė / Monika Skerytė-Kazlauskienė. Sveikatos mokslai. 2021, t. 31, Nr. 1, p. 75-79.
• Social pedagogical assistance for students who experience bullying situations at school / Ilona Klanienė, Asta Bražinskienė-Gružauskė. Society. Integration. Education 2021, vol. 3, p. 292-304.