Paauglių socialinio nerimo sąsajos su mentalizacija ir traumine patirtimi

LTTyrimo tikslas buvo įvertinti paauglių socialinio nerimo, mentalizacijos ir trauminės patirties sąsajas. Socialinis nerimas – aktuali problema, paprastai prasidedanti jau ankstyvoje paauglystėje ir įvairiapusiškai trikdanti asmens funkcionavimą. Analizuojant nerimo raidai svarbius veiksnius, tyrimai atskleidžia ryšį tarp vaikystės trauminių patirčių bei socialinio nerimo vėlesniame amžiuje. Socialiniam nerimui būdingos klaidingos kitų asmenų elgesio interpretacijos, tad tai gali būti susiję su paauglio gebėjimu interpretuoti savo ir kitų poelgius. Visgi atlikti tyrimai paliečia bendrą socialinio nerimo patyrimą arba atskirus mentalizacijos aspektus, nejungiant jų į visumą, o trauminės patirties vaidmuo šioje sąveikoje neaiški. Lietuvoje tokie tyrimai tik įsibėgėja, trūksta metodų įvertinti paauglių patiriamam socialiniam nerimui. Tyrimo dalyviai buvo 680 11–14 m. paaugliai (331 vaikinas ir 349 merginos) iš skirtingų Lietuvos mokyklų bei globos namų. Instrumentai. Liebowitz socialinio nerimo skalė vaikams ir paaugliams (LSAS-CA), Reflektyviosios funkcijos klausimynas (RFQY) bei Vaikystės patirčių klausimynas (VPK). Rezultatai. Trauminė patirtis yra susijusi su prastesne mentalizacija, vertinta kaip reflektyvioji funkcija, bei aukštesniais socialinio nerimo įverčiais. Aukštesni socialinio nerimo įverčiai yra susiję su prastesne reflektyviąja funkcija. Nustatyta, jog trauminės patirties ir socialinio nerimo sąsaja kinta esant skirtingam paauglio mentalizacijos lygiui: kuo geresnė mentalizacija, tuo silpnesnis ryšys tarp smurto patyrimo ir socialinio nerimo paauglystėje. Tai reiškia, kad aukšta mentalizacija atlieka apsauginio veiksnio funkciją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Paauglystė; Reflektyvioji funkcija; Socialinis nerimas; Trauminė patirtis; Adolescence; Mentalization; Social anxiety; Traumatic experience.

ENThe aim of this study was to analyse the relationship between adolescents‘ social anxiety, mentalization and trauma. Social anxiety is a relevant problem in adolescence that causes impairments in psychosocial functioning. Research reveal that childhood traumatic experiences are associated with higher anxiety levels in later years. Also, social anxiety is defined through inaccurate interpretations of others behavior and in that way it may be linked to mentalization impairments. However, there is no empirical evidence about social anxiety relations to mentalization and it is unknown what part does the trauma account for in this relationship. This topic in Lithuania is quite new and there is a need for valid instrument assesing adolescents‘ social anxiety. Participants were 680 11–14 year olds (331 boys and 349 girls) from different schools and orphanages in Lithuania. Instruments. Liebowitz social anxiety scale for children and adolescents (LSAS-CA), Reflective function questionnaire for youth (RFQY) and Adverse childhood experiences questionnaire (ACE). Results. Traumatic experience is associated with poorer reflective function and higher social anxiety levels. Higher social anxiety levels are associated with poorer reflective function. The relationship between social anxiety and trauma is moderated by levels of reflective function: the strongest relationship is in low and moderate reflective function groups. The highest reflective function acts as a protective factor. [From the publication]