LT[...] Skirtingai nuo politologų, teisininkai kol kas beveik neskyrė dėmesio ES BGP, nors jau vien dėl prieštaringų jos ateities prognozių ši tema yra įdomi ir teisiniu požiūriu: kiekvienas didesnis ES raidos pokytis visada matomas steigiamosiose Europos Bendrijų sutartyse ir Europos Sąjungos sutartyje, pagrindinių ES institucijų sprendimuose bei visoje institucinėje Sąjungos sąrangoje. BGP plėtra taip pat pamažu keičia teisinius ir institucinius ES veiklos pagrindus, o galimi šios politikos raidos scenarijai taip pat anksčiau ar vėliau įgis teisinę formą. Be to, teisiniai ES BGP aspektai yra aktualūs Lietuvos integracijai į Europos ir transatlantinę saugumo sistemą: juk svarbu, kad nacionalinė teisė nesudarytų kliūčių Lietuvai ateityje dalyvauti ES BGP, o jeigu prireiktų, - ir bendroje gynyboje. Taigi šio straipsnio objektas yra teisiniai ES BGP ir Lietuvos pasirengimo dalyvauti šioje politikoje aspektai: ES BGP ir ją formuojančių institucijų veiklos teisiniai pagrindai, šios politikos reformos teisinė išraiška ir jos perspektyvų galimos teisinės formulės, taip pat Lietuvos nacionalinės teisės nuostatos, turinčios įtakos būsimam šalies dalyvavimui ES BGP. [...]. [Iš straipsnio, p. 192-193]Reikšminiai žodžiai: Teisė; Gynybos politika; Teisinis reguliavimas; Teisinė reforma; Sutartys; Integracija; NATO; Law; Defense policy; Legal regulation; Legal reform; Contracts; Integration; Lithuania; European Union; NATO; Europos Sąjunga (European Union).