Užsieniečių teisė įgyti žemę Lietuvos Respublikoje ir stojimas į Europos Sąjungą

LTVienas iš esminių klausimų, kylančių integracijos į Europos Sąjungą kontekste, yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio ir jo pagrindu priimto konstitucinio įstatymo nuostatų suderinimas su Europos Sąjungos teise. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje numatyta, kad žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei. Savivaldybėms, kitiems nacionaliniams subjektams, taip pat tiems ūkinę veiklą Lietuvoje vykdantiems užsienio subjektams, kurie nustatyti konstitucinio įstatymo pagal Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, gali būti leidžiama įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus jų tiesioginei veiklai skirtiems pastatams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti. Tokio sklypo įsigijimo nuosavybėn tvarką, sąlygas ir apribojimus nustato konstitucinis įstatymas. 1996 m. birželio 20 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinis įstatymas, apibrėžiantis subjektus, kuriems taikomas šis įstatymas, sklypų įsigijimo sąlygas ir apribojimus bei žemės sklypų dydžio nustatymo pagrindus1. [...]. [Iš straipsnio, p. 78]Reikšminiai žodžiai: Teisė; Konstitucinė teisė; Stojimas į Europos Sąjungą; Integracija; Europos Bendrija; Užsieniečių teisė; Nuostatos; Žemė; Law; Constitutional law; Accession to the European Union; Integration; Lithuania; European Union; European Community; Aliens law; Preferences; Land; Europos Sąjunga (European Union).