Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą konstituciniai pagrindai

LTLietuvos stojimas į Europos Sąjungą kelia svarbių konstitucinių klausimų, juos sprendė visos valstybės, įvairiu metu stojusios į Europos Bendrijas (EB) ir Europos Sąjungą (ES). Valstybės suverenių galių dalies perleidimas Europos Bendrijoms ir Europos Sąjungai ir šių galių bendras vykdymas Europos Bendrijose ir Europos Sąjungoje, taip pat EB ir ES teisės tiesioginis veikimas nacionalinėje teisėje bei EB ir ES teisės normų viršenybė - visi šie klausimai yra esminiai kiekvienos valstybės narės ar kandidatės konstitucinei sistemai. Todėl ES valstybėse narėse buvo daromos nacionalinių konstitucijų pataisos ir papildymai. Dabar šis procesas sparčiai vyksta taip pat valstybėse kandidatėse. Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. jau svarstė ir balsavo dėl kai kurių Konstitucijos papildymų ir pataisų (47 str. ir 119 str.), bus svarstomas kai kurių kitų (135 str.) straipsnių papildymas. Atitinkami projektai Seimo valdybos pavedimu rengiami jau nuo 1998 metų1. Konstitucijos papildymo klausimas pradėtas intensyviai svarstyti Latvijoje ir Estijoje. [Iš straipsnio, p. 11]Reikšminiai žodžiai: Teisė; Konstitucinė teisė; Konstitucijos; Teisės aktai; Stojimas į Europos Sąjungą; Law; Constitutional law; Constitutions; Legislation; Lithuania; European Union; Accession to the European Union; Europos Sąjunga (European Union).