The Impact of language and culture on Sąjūdis

LTŠis straipsnis skirtas apžvelgti tautų padėtį Sovietų Sąjungoje po Gorbačiovo reformų. Tai ypač svarbu tam, kad būtų galima suprasti dabartinių Europos Sąjungos narių lūkesčius ir identiteto formavimosi ypatybes. Dabartinis tautų mobilizavimas didele dalimi priklauso nuo anų laikų savimonės ir vertybių susiklostimo. Toks požiūris į kalbą yra būtinas suvokti tautos identitetą kaip socialinį reiškinį, kuris įtakojo masių mobilizaciją. Autorius straipsnį dalina į keletą dalių. Pirmoje jis apžvelgia „kultūrą“ kaip „galutinį žodžių atsarga“(vertimas iš anglų „final vocabulary“). Ši sąvoka paimta iš Ričardo Rorto teorijos apie žmogaus žodžių bagažą, skirta išreikšti ir pristatyti savo gyvenimą. Kai kurių žodžių (tokiu kaip geras, vertė, teisingumas ir pan.) sąvoka priklauso nuo paties žmogaus suvokimo ir negali būti patvirtinta jokiais šaltiniais, bet žmogaus argumentais, todėl R. Rortas tokius žodžius vadina „galutiniu žodynu“, „galutine atsarga“. Kita dalis skirta Lietuvių tautos identitetui Sovietų valdžioje aptarti. Daugiausia čia yra nustatomos paraleles tarp „mūsų“ („savų“) ir „jų“ („svetimų“). Trečioje dalyje autorius nustato tautinio identiteto saugojimo metodus. Surišdamas sąvokas „savi“ „svetimi“ autorius bando apžvelgti kaip tautos kultūra buvo suvokiama iš politinės pusės. Čia išryškinami tautos praeities ir „auksinio amžiaus“ sąvokos. Galiausiai, autorius išryškina tautinės mobilizacijos ir identiteto sąvokas. Jų atsiradimas susijęs su Sąjūdžiu Lietuvoje ir Populiariais Frontais Latvijoje ir Estijoje.Reikšminiai žodžiai: Kultūra; Tautinis tapatumas; Tautinis pasipriešinimas; Culture; National identity; National resistance.

ENThis article reviews the situation of nations in the Soviet Union after Gorbachev reforms. This is important in order to understand current expectations and identity formation peculiarities of the current EU members. Current mobilization of nations depends in the large part on formation of self-awareness and values in the former times. Such a view on language is essential in order understand national identity as a social phenomenon that influences mobilization of masses. Author divides his article into several parts. In the first part he analyzes culture as “final vocabulary”. This definition is taken from Richard Rorty’s theory about the baggage of man’s words used to express and present his/her life. Definition of some words (like “good, “value”, “justice”) depends on the understanding of every human and cannot be confirmed by any sources only arguments of every human/ Fir this reason R. Rory names these words “final vocabulary”. The other part of the book discusses the identity of Lithuania nation under the rule of the Soviet Union. Here the parallels between “us” (native) and “them” (alien) are identified. In the third part author determines the methods of preservation of national identity. He related the notions of “native” and “alien” and tries to analyze how national culture was perceived from the political side. Here the notions of the past of the nation and “the golden age” are emphasized. Finally, author highlights the notions of national mobilization and identity. They origin is closely related to Sąjūdis in Lithuania and Popular Fronts in Latvia and Estonia.

• Sociologija / Sociology
• Istorija / History