Moteriškoji tapatybė Onos Pleirytės-Puidienės-Vaidilutės kultūrinėje laikysenoje ir kūryboje

LTOna Pleirytė-Puidienė – Vaidilutė, rašytojos kultūrininkės kelią pradėjusi XIX a. pab., aktyviai prisidėjusi prie savarankiškos lietuvių visuomenės kūrimo, tarpukario Lietuvoje išleidusi didžiausius savo literatūros veikalus, neabejotinai buvo viena ryškiausių moterų visuomenininkių. Ne tik jos tekstai, bet ir kultūrinė, žmogiškoji laikysena prisidėjo formuojantis moters kaip viešo asmens įvaizdžiui. Ši moteris prieškarinėje Lietuvoje buvo matoma greta dviejų vyrų – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Kazio Puidos, su jais susijusios laikraščiuose skelbtos Vaidilutės dienoraščių ištraukos. XIX a. pab.–XX a. pradžios kultūros kūrimosi situacijoje, Pleirytė-Puidienė buvo viena pirmųjų ir tuo metu vienintelė „Vilniaus žinių“ dienraščio nuolatinė darbuotoja moteris, aktyvi Mokytojų sąjungos dalyvė, vykusi kaip Lietuvos mokytojų sąjungos atstovė į Sankt Peterburge organizuotą Visų rusų švietimo lygos suvažiavimą, vienintelė moteris, pasakiusi jame kalbą, iškėlusi aikštėn lietuvių rusinimo faktus, paskelbusi daugybę straipsnių, vienintelė moteris, kartu su penkiais vyrais sudariusi „Vilniaus Aušros“ valdybą, dalyvavusi ir moterų judėjime, kovojusi dėl moterų teisės balsuoti ir būti išrinktoms, prisidėjusi organizuojant pirmąsias lietuvių dailės parodas. Pleirytės-Puidienės figūra yra palanki analizuoti kelią, kaip moteris ateina į viešą kultūros, politikos erdvę, kaip įtvirtina savo kaip visuomenės veikėjos – viešo asmens – tapatybę. Vaidilutės tekstai leidžia matyti, kaip rašančio asmens gyvenimas (įtvirtinama kultūrinė laikysena) susijęs su kuriamais literatūros personažais (kuriamais jų tapatybės modeliais).Reikšminiai žodžiai: Moters tapatybė; Moterys ir kultūra; Woman's identity; Beginning of the 20th century; Woman and culture.

ENOna Pleirytė-Puidienė–Vaidilutė started her creative work at the end of the 19th c., actively contributed to the development of an independent Lithuanian society, published her works in interwar Lithuania and is undoubtedly one of the brightest female public figures ever. Not only her texts but also her cultural and human bearing contributed to the formation of a woman’s image as a public person. In interwar Lithuania, she was seen side by side two men – M. K. Čiurlionis and K. Puida. Publicised extracts from her diaries have a relationship with them. In the context of the development of culture at the time, Pleirytė-Puidienė was the only permanent female employee at the daily “Vilniaus žinios”, she was an active member of the Teachers Union who participated in the Congress of All Russian Education Leagues in St. Petersburg as a representative of Lithuania. She was the only woman who gave a speech there and brought to light the facts of the attempts of Russicism in Lithuania. She published many articles and was the only woman, alongside five men, who formed the board of “Vilniaus Aušra”. She also participated in the female movement, fought for the right of women to vote and be elected, and contributed to the organization of Lithuanian art exhibitions. The personality of Pleirytė-Puidienė is opportune to analyse the path of a woman coming to the public realm of culture and politics and reinforcing her identity as a public person. Her texts allow seeing how the life of an author (cultural bearing) is connected with the literary personages (identity models) in the creative work.