Ryšių tarp ūkių modernizavimo ir kaimo vystymosi darnumo stiprinimas

LTEuropos žemės ūkio sistemai būdinga formų įvairovė ir tai didžiulis jos turtas. Siekiant, kad pliuralistinis modelis veiktų kuo geriau, būtina stiprinti žemės ūkio ir vartotojų lūkesčių ryšį, taip pat ūkiuose gaminamos produkcijos ir vietos, regiono ar tarptautinių rinkų ryšį. Siekiant tenkinti gyventojų poreikius ir orientuojantis į perspektyvą, svarbus dalykas, kuriam pliuralistiniame modelyje neskirta pakankamai vietos, – vietinio maisto sistema. Jai reikia profesionalios, struktūrinės ir novatoriškos paramos, ji gali būti viena iš priemonių stiprinant ryšius tarp ūkių modernizavimo ir kaimo vietovių darnumo. Atliekant šį tyrimą buvo keliami šie klausimai: 1) kaip ūkiai ir žemės ūkio įmonės prisideda prie kaimo vietovių darnumo; 2) kokie yra ryšiai tarp ūkių modernizavimo ir kaimo vystymosi ir 3) kaip galima sustiprinti ryšius tarp ūkio modernizavimo ir kaimo vietovių vystymosi darnumo? Sprendžiant šiuos klausimus buvo įgyvendinamas tarptautinis mokslinis projektas RETHINK. Šiame monografijos poskyryje pristatyti rezultatai, paremti Lietuvos ir užsienio mokslininkų darbais, tarptautinių institucijų dokumentais, empirinio tyrimo (ūkininkų ir ekspertų nuomonių, nustatytų gilinamojo interviu būdu) duomenimis. Pagrindiniais ūkių modernizavimo teikiamos naudos komponentais laikoma ekonominė ir socialinė nauda bei nauda gamtos aplinkai, tačiau šiame poskyryje plačiau analizuojama kaimo vietovių gaunama ekonominė ir socialinė nauda, gretinamos žemės ūkio (tausojamojo ir ekonominio ūkininkavimo) ir kaimo vietovių funkcijos.Darnumas šiuo atveju paremtas supratimu, jog ekosistemos ir socialinės sistemos yra neatskiriamai susijusios. Grįžtamojo ryšio ciklai tarp jų nustato bendrą dinamiką. Tačiau daugelyje mokslinių tyrimų ir praktinių sprendimų apie socialinį ir ekologinį atsparumą šaltinių daugiausia dėmesio skiriama ekosistemų darnumui. Socialinių sistemų charakteristikos jiems yra svarbios tik tiek, kiek jos veikia (tiesiogiai) ekosistemos darnumą. Reikia naujų žinių apie grįžtamąjį ryšį tarp socialinių ir ekologinių (ūkiai ir žemės ūkio įmonės) ir socialinių ir kultūrinių (kaimo vietovės) sistemų bei ryšiams įtakos turinčius veiksnius. Reikšminga numatyti priemones, kad ryšiai tarp ūkio modernizavimo ir kaimo vystymosi nukreiptų darnumo link. Šiame kontekste buvo tirti ryšiai tarp ūkių modernizavimo ir kaimo vystymosi darnumo, siekiant pagrįsti šių ryšių stiprinimo priemones. Tam buvo išnagrinėtos žemės ūkio funkcijas ir nustatyti ūkininkavimo sistemos vystymosi ypatumai, nustatytos Lietuvos kaimo vietovių vystymosi darnumo užtikrinimo prielaidos ir apibrėžtos vietinio maisto sistemos, kaip ryšių tarp ūkių modernizavimo ir kaimo vystymosi darnumo stiprinimo priemonės, naudą. [Iš teksto, p. 341]Reikšminiai žodžiai: Darnus ekonomikos vystymasis; Tvarus konkurencingumas; Žemės ūkis; Darnus vartojimas; Sustainable economic development; Sustainable competitiveness; Farming; Sustainable consumption.

ENAgricultural production has a significant impact on the natural environment, human health, impact on the economic and social rural and regional development. It is very important to strengthen the agricultural sustainability. Changes are necessary in order to achieve a sustainable development of agricultural production and food consumption. The objective – to substantiate links between the farm modernization and rural development measures to enhance sustainability. In the chapter, through literature analysis and synthesis, the experts – specialists and experts – farmers' survey, carried out analysis of data, comparison and aggregation, analyzed the definition of sustainable development at different levels - global, regional, local - community, organizational and individual; examined factors, which have influence to the agriculture development sustainability; determined the modern farm characteristics and benefit of modernization activities; presented proposals for rural development measures in order to strengthen the links between farm modernization and rural development sustainability in Lithuania. The main conclusions and recommendations point out that the sustainable development of substitution principal, as dangerous to the environment and human health are replaced with nonhazardous, and an exhaustible resources - renewable, are not sufficiently applied. Both the agricultural and natural resource governance should be carried out taking into account the need to implement an effective and, at the same time environment-friendly production technologies. For agricultural sustainability requires a robust partnership among farming, communities, local government, consultants and researchers. Modernization only for the purpose intensive farming and agriculture can no longer fully meet the contemporary and future needs of society.The Lithuanian farms and agricultural enterprises modernization process had lack of complex and social innovations. The technical renovation and technological innovations do not lead economic development objectives towards sustainable development. During the modernization process farm production strategies were too little focused on sustainable rural development, public goods, i.e., positive agriculture effects on the environment and promotion of sustainable consumption. More partnership should be to promote competition, social, especially in marketing, innovation, local resource-based products, value chains, which can bring new breakthroughs and to ensure the rural development sustainability. [From the publication]

• Darnaus industrinių zonų vystymosi vertinimas / Remigijus Čiegis, Teodoras Tamošiūnas, Jolita Ramanauskienė, Kęstutis Navickas. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2010. 343 p.
• Darnaus vystymosi nuostatų įgyvendinimas kaimiškosiose savivaldybėse / Rimantas Krankalis, Rasa Anzelytė. Kaimo raidos kryptys žinių visuomenėje. 2013, 1, p. 52-40.
• Darnaus vystymosi poveikis gyvenimo kokybei / Remigijus Čiegis, Jūratė Pečkaitienė. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. 2013, Nr. 68, p. 7-26.
• Ekologinės modernizacijos teorija : esminiai bruožai ir kritinės įžvalgos / Leonardas Rinkevičius. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2000, Nr.1/2, p. 21-42.
• Ekologinio ūkininkavimo veiksnių modeliavimas : disertacija / Virgilijus Skulskis. Kaunas, 2010. 217 p.
• Inovacijų diegimo Lietuvos ūkininkų ūkiuose motyvai ir barjerai / Dalia Vidickienė, Rasa Melnikienė, Živilė Gedminaitė-Raudonė. Vadybos mokslas ir studijos - kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai 2013, Vol. 35, no. 1, p. 140-149.
• Kaimo politikos evoliucija / Dalia Vidickienė, Rasa Melnikienė. Vilnius : Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2014. 269 p.
• Kaimo vietovių raida ir modeliai: darnaus vystymo požiūris / Alvydas Baležentis. Vadybos mokslas ir studijos - kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai 2011, Nr. 2 (26), p. 31-38.
• Socialinės gerovės koncepcijos ir pilietybės renta kaip viešosios politikos orientyrai / Alvydas Jokubaitis, Zenonas Norkus. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2006, Nr. 2 (18), p. 5-36.
• Tausojančio ūkininkavimo strateginio valdymo kryptys karstiniame regione / Rolandas Kripaitis. Vadybos mokslas ir studijos - kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai 2011, Nr. 1 (25), p. 146-153.
• Ūkininko ūkio diversifikacijos sprendimo priėmimas : disertacija / Jurgita Zaleckienė. Akademija (Kauno r.), 2015. 149 p.
• Žemės ūkio poveikio kaimo vietovių vystymuisi stiprinimo modelis / Vilma Atkočiūnienė, Bartas Giedraitis. Vadybos mokslas ir studijos - kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai 2013, Vol. 35, no. 1, p. 13-22.
• Žemės ūkis - Lietuvos kaimo gyvybingumo veiksnys / Antanas Poviliūnas. Žemės ūkio mokslai. 2012, t. 19, Nr. 3, p. iii-xiii.