LTŠiame monografijos poskyryje bus aptarti efektyvumo analizės metodologiniai klausimai, įvertintas Lietuvos ūkininkų ūkių gamybinis efektyvumas, nustatytos energijos intensyvumo tendencijos Lietuvos ir kitų pasirinktų Europos Sąjungos šalių narių ūkiuose bei įvertintas Lietuvos ir pasirinktų Europos Sąjungos valstybių narių žemės ūkio techninis, aplinkos bei išteklių efektyvumas. Efektyvumo analizė remiasi neoklasikine gamybos teorija. Tyrimui daugiausia naudojamas neparametrinis metodas, t. y. duomenų apgaubties analizė (DEA). Pastarasis metodas įgyvendinamas naudojant tiesinio programavimo modelius. Nuokrypiams atsparios gamybos ribos įvertinamos taikant saviranką ir Monte Karlo simuliaciją. Siekiant atsižvelgti į neapibrėžtumą, taikoma neraiškiųjų skaičių teorija. Programinis (ūkininkavimo tipų) efektyvumas vertinamas taikant daugiakryptę efektyvumo analizę (MEA) ir metaribos požiūrį. Bendrojo produktyvumo pokyčių analizė remiasi bendrojo produktyvumo indeksais, kurie apskaičiuojami taikant DEA. Gautieji rezultatai yra analizuojami taikant regresijos modelius (nupjauta regresija, panelinė regresija), daugiamatės statistikos metodais (sankaupų analizė, dauginė atitikties analizė). Taip pat aptariamas ir neoklasikinės gamybos teorijos taikymas vertinant skirtingas darnumo dimensijas. Kryptinis DEA modelis, esant silpno nustatymo (atsisakymo) prielaidai, taikomas vertinant aplinkos ir išteklių efektyvumą. [Iš teksto, p. 235]Reikšminiai žodžiai: Darnus ekonomikos vystymasis; Tvarus konkurencingumas; Žemės ūkis; Darnus vartojimas; Sustainable economic development; Sustainable competitiveness; Farming; Sustainable consumption.
ENProductive efficiency constitutes one of the key elements of the sustainability of economic activity. In the long run, positive changes in efficiency and productivity may net out increases in factor prices or decreases in produce prices thus increasing competitiveness of an enterprise, a sector, or an economy. It is therefore of utmost importance to analyse the patterns of productive efficiency as well as the key drivers thereof. This chapter surveys scientific research dedicated for analysis of efficiency of Lithuanian agricultural sector. Furthermore, a research on international competitiveness of Lithuanian family farms is presented. Specifically, the analysis focuses on dairying and cropping. The research relies upon the frontier methodology. The results indicate that Lithuanian family farms are competitive in terms of production costs, yet need to maintain high levels of technical efficiency in order to exploit the advantage. The research focuses on energy intensity in Lithuanian and other countries‘ farms. By employing differnet sets of input-output variables, we analyse technical, environmental, and resource efficiency across the selected European Union Member States. [From the publication]