Rašytojų laikysenos sovietmečiu
LTNorint suprasti sovietmečio literatūros lauko dėsnius neišvengiamai reikia kalbėti ne tik apie tekstus. Kultūros lauko žaidėjai veikia ne tik savo kūriniais, bet ir autoritetu, politiniais, moraliniais pasirinkimais, vertinimais, pasisakymais. Pagal laikysenas amžininkai neretai tikrinasi kūrybos "autentiškumą", kūrėjo moralumą, laikysena yra tam tikras elgsenos modelis, kuris kuria ir visuomenės lūkesčius600. Sovietinės okupacijos metais kultūrinė rašytojų laikysena svarbi ir tuo, kad biografija dažnai nulemdavo asmens raiškos, veiklos galimybių ribas. Ištremti ar emigravę giminaičiai, priklausymas politinėms ar visuomeninėms organizacijoms tarpukariu, bendradarbiavimas su vokiečių spauda, bet kokia antikomunistinė veikla iki 1940-ųjų galėjo tapti rimtu pretekstu neleisti užimti svarbių pareigų, būti priekabiau vertinamam cenzūros. Literatūros laukas kuriasi iš tuo metu esančių ar, tiksliau tariant, matomų galimybių užimti tam tikras pozicijas. Kiekvienas pasirinkimas turi savo motyvaciją ir strategiją. Todėl laikysenos nėra tik asmeniški veiksmai, jos rodo galimas kultūrinės veiklos taktikas, reprezentuoja tam tikrus modelius, nors už kiekvieno apibendrinto modelio yra ir konkretaus žmogaus situacija. [...]. [Iš straipsnio, p. 429]Reikšminiai žodžiai: Sovietmetis; Literatūra; Sovietmečio literatūra; Rašytojai; Laikysena; Kompromisai; Socialistinis realizmas; Ideologija; Soviet period; Lithuanian literature; Soviet literature; Writers; Position; Compromises; Socialist realism; Ideology.
