Kaimo vaizdavimas
LTVanda Zaborskaitė yra itin tiksliai reziumavusi sovietinės ideologijos požiūrį į kaimą: [K]aimas - visokio konservatyvumo terpė: jis tamsus, prietaringas, visais atžvilgiais atsiliekantis nuo miesto, kur susispietę švietimo židiniai, istorinės pažangos veiksniai. Miestas - proletariato buveinė, gamybos pažangos ir kartu visokios pažangos nešėjas. Šviesa visados sklindanti iš miesto į kaimą - niekados priešingai. Kaimui esą visada būdinga priešintis pažangai, laikytis senų papročių ir prietarų. Ypatingo socialinio blogio nešėjai - turtingesnieji ūkininkai, buožės, aršūs, žiaurūs ir negailestingi varguomenės išnaudotojai.526 Dar 1848 m. išleistame "Komunistų partijos manifeste" įrašyta frazė apie "kaimo idiotizmą" ypač pirmaisiais sovietiniais metais buvo dažnai kartojama, o literatūra privalėjo į skaitytojų sąmonę įdiegti kaimo sovietinimo teisėtumą ir būtinybę bei pateisinti tariamos pažangos vardu vykdomas represijas. [...]. [Iš straipsnio, p. 348]Reikšminiai žodžiai: Sovietmetis; Literatūra; Sovietmečio literatūra; Kaimas; Kaimo vaizdavimas; Kolūkiai; Kolektyvizacija; Sovietinė ideologija; Kūriniai; Rašytojai; Soviet period; Lithuanian literature; Soviet literature; Village; Representation of the village; Collective farms; Collectivization; Soviet ideology; Writers.
