LTPirmiausia naudinga pasiaiškinti inteligento ir intelektualo - šių dviejų socialinių tipų (tarp kurių esama ir bendrumo, ir skirtumų) - perskyrą. Svarbi pati "inteligentijos" termino genezė, nes vienų socialinės tikrovės analitikų laikoma, kad savo ištakomis ji susijusi su rusų tradicija (XIX a. 6-asis dešimtmetis, o į aktyvią apyvartą pateko XX a. pradžioje), kitų - kad kilo iš vokiškų šaltinių (anglų kalba šiam reiškiniui pavadinti net nėra terminų "inteligentas" ar "inteligentija"). Nuostata, teigianti, kad inteligentija kaip fenomenas išsikristalizavo Vokietijoje XVIII a. drauge su viduriniosios klasės iškilimu ir jos politinio bejėgiškumo įsisąmoninimu, grindžiama sąvokos Bildung gilumine prasme (Bildung yra saviugdos idėja, simbolinė nuoroda į dvasiną sferą, atsisakant politiką ar realią visuomenę traktuoti kaip autentišką tikrovę, akcentuojant vidinę laisvę). Garsiajame veikale "Rusiškojo komunizmo ištakos ir prasmė" (Истоки и смысл русского коммунизма, 1938) filosofas Nikolajus Berdiajevas pirmasis Rytų ir Vidurio Europoje aiškiai supriešino vakarietiško tipo intelektualus ir rusų inteligentijos fenomeną. Pirmieji esą protinio darbo meistrai, sąvokų teoretikai, intelektualinės kūrybos profesionalai, o antrieji savo paskirtį įžvelgia kovoje už socialinę ir intelektualinę pažangą, yra pasiryžę atstovauti kolektyvinio subjekto (tautos, liaudies) interesams. [...]. [Iš straipsnio, p. 313]Reikšminiai žodžiai: Sovietmetis; Literatūra; Sovietmečio literatūra; Socialistinė inteligentija; Inteligentijos vaizdavimas; Ideologija; Rašytojai; Kūriniai; Soviet period; Lithuanian literature; Soviet literature; Socialist intelligentsia; Representation of intelligence; Ideology; Writers.