Humoras
LTHumoras (komizmas, satyra, juokas, karikatūra, šaržas) bei įvairios kitos jam giminingos raiškos formos sovietinėje literatūroje ir kritikoje buvo traktuojamos dviprasmiškai, kaip vieni iš ambivalentiškiausių vaizdavimo ir vertinimo būdų. Nežiūrint į tam tikrą ideologų įtarumą, vertinant daugiaprasmę humoro sugestiją, jo prigimtinį nesuvaldomumą, labilumą ir lankstumą, jis vis dėlto užėmė svarbų pokarinės literatūros barą. Būdingiausias šio laikotarpio ypatumas - kad priklausomai nuo socialinių-politinių aplinkybių humoristiniai, satyriniai kūriniai turėjo tenkinti aktualius, konjunktūrinius partijos politinius reikalavimus bei vykdyti instrumentines funkcijas ir todėl iš anksto buvo pasmerkti trumpalaikei egzistencijai. Tad jų raidos galimybes, kryptis bei įtaigumą kone be išlygų determinavo metaliteratūriniai veiksniai. Humoro sklaida iš esmės buvo aprioriškai suvaržyta iki alternatyvių variantų: "už ką" ir "prieš ką". Literatūros ideologai, viena vertus, suprato ir išnaudojo komizmo įtaigą bei skvarbą neigiamai vaizduojant dalykus, kuriuos jie laikė nepriimtinais komunistinei santvarkai, kita vertus, gerai suvokė pavojus, kurie kyla atsiradus kokiai nors, net ir nenumatytai, galimybei pajuokti tą santvarką bei jos patronus. [...]. [Iš straipsnio, p. 304]Reikšminiai žodžiai: Sovietmetis; Literatūra; Sovietmečio literatūra; Humoras; Komizmas; Kritika; Ideologija; Rašytojai; Kūriniai; Soviet period; Lithuanian literature; Soviet literature; Humor; Comic; Criticism; Ideology; Writers.
