LTAkulturizacijos procesas – perėjimas iš vienos kultūros į kitą buvo gausiai tyrinėtas įvairių Jungtinių Valstijų mokslininkų. Tačiau, kadangi minėtieji tyrimai dažniausiai apėmė žemiausias emigrantų grupes, kilo poreikis aptarti viduriniosios klasės adaptaciją. Autorius pažymi, kad žodžiui kultūra skiria šias kategorijas – kalba, tikėjimas, papročiai, koncepcija, įpročiai, sugebėjimai, menas, vertybės, įrankiai ir institucijos. Akulturizacijos metu individai palaipsniui atsisako sau įprastos šalies kategorijų ir pereina prie naujų. Straipsnyje iškeltas tikslas ištirti etninį akulturizacijos procesą. Straipsnį sudaro keturių atskirų studijų, susijusių su Lietuvos emigrantų atvykimu į Valstijas po II Pasaulinio karo, apžvalga. Pirmas tekstas – Aleksandro Broel – Plateria – tyria Lietuvos pabėgėlių inteligentijos teritorinį reguliavimą Čikagos mieste. Kitas klausimas – Lietuvos emigrantų vaikų (būtent mergaičių) prisitaikymas prie Amerikietiškos vidurinės mokyklos. Tyrimas (n=24) naudota Paulo Campisio matavimų skalę ir anketą, kad nustatytu akulturizacijos lygį. Tokiu būdu, autorius išmatavo šio proceso lygį įvairiose gyvenimo srityse ir palygino jas. Minėtasis (n=14) tyrimas buvo pakartotas po 60 metų ir, galiausiai, rado atgarsį Daivos Kuzmickaitės ketvirtoje studijoje (n=43) apie tračią emigrantų bangą 1991 m.Reikšminiai žodžiai: Akultūracija; Socialinės klasės; Emigracijos bangos; Imigrantai; Pabėgėliai; Išsilavinimo lygis; Kultūra; Socialinis statusas; Vaikai; Moterys; Etninė izoliacija; Šeima; Acculturation; Social classes; Waves of emigration; Immigrants; Refugees; Educational level; Culture; Social status; Children; Women; Ethnic isolation; Family.
ENThe process of acculturation – transition from one culture to another has been studied by many US scientists. However, since most of these studies embraced the lowest class of emigrants, there was a need to discuss the adaptation of the middle class. The author notes he attributes the following categories to the word "culture": language, faith, customs, conception, habits, skills, art, values, tools and institutions. During acculturation, individuals gradually abandon categories common in their country and move to new categories. The article is aimed at analysing the ethnic process of acculturation. The article is comprised of an overview of four separate studies related to the arrival of Lithuanian emigrants to the States after World War II. The first text – Alexander Broel – Plateria – analyses the territorial regulation of Lithuanian emigrant intelligentsia in the city of Chicago. Another issue – readjustment of Lithuanian emigrants’ children (girls) to the American secondary school. In the study (n=24), Paulo Campisio’s scale of measurement and a questionnaire were used to determine the level of acculturation. In such a way, the author measured the level of this process in various spheres of life and compared them. The said study (n=14) was repeatedly carried out 60 years later and was mentioned in Daiva Kuzmickaitė’s fourth study (n=43) into the third wave of emigration in 1991.