Socialistinis realizmas

LTSovietų Sąjungoje suformuota politinė-estetinė doktrina, meną traktavusi kaip komunistinės ideologijos propagandos priemonę, o menininką, visų pirma rašytoją, kaip "sielų inžinierių" (Stalino mėgtas terminas, perimtas iš rašytojo Jurijaus Olešos), padedantį sukurti naują žmogų, paklusnų sovietinės sistemos narį. Socialistinis realizmas apėmė visas stalininės Sovietų Sąjungos meno sritis (literatūrą, dailę, architektūrą, kiną etc.), tačiau jo doktrina suformuota literatūros pagrindu. Tai, anot Evgenijaus Dobrenkos, lėmė rusų kultūros, tapusios sovietinės kultūros provaizdžiu, literatūrocentrizmas309. TSRS rašytojų sąjungos įstatuose socialistinis realizmas vadinamas literatūros ir literatūros kritikos metodu, kuris reikalauja iš rašytojo teisingai, istoriškai konkrečiai vaizduoti tikrovę revoliuciniame vystymesi. Jis teikia rašytojams visokeriopas galimybes laisvai kurti ir išvystyti iniciatyvą visoje turinio ir formos sferoje, individualiems talento ypatumams pasireikšti, numato meninių priemonių ir stilių turtingumą bei įvairumą, remia novatoriškumą visose kūrybos srityse.310 Šį apibrėžimą galima laikyti tipišku sovietinės propagandos cinizmo pavyzdžiu. Iš tikrųjų socialistinio realizmas reikalavo tik kurti meną pagal tam tikrą valdžios suformuotą modelį, ir jokia kūrybinė laisvė, bent jau iki vadinamojo Atlydžio laikotarpio, kai socialistinio realizmo ribos buvo gerokai išplėstos, nebuvo įmanoma. [...]. [Iš straipsnio, p. 211-212]Reikšminiai žodžiai: Sovietmetis; Literatūra; Sovietmečio literatūra; Socialistinis realizmas; Socrealizmas; Ištakos; Doktrinos; Estetika; Kanonai; Transformacijos; Rašytojai; Kūriniai; Soviet period; Lithuanian literature; Soviet literature; Socialist realism; Origins; Doctrines; Aesthetics; Canon; Transformations; Writers.

• Literatūrologija / Literary Studies
• Istorija / History