Elektorzy w sukienkach. Wpływ duchowieństwa i kobiet na wyniki sejmików pod koniec panowania Augusta III. Rekonesans

LTStraipsnyje svarstoma bajorių moterų pasauliečių galimybės dalyvauti viešajame gyvenime ir balsuoti seimeliuose Augusto III valdymo pabaigoje (1733–1763). Moterų viešojo gyvenimo raiška buvo apribota, jos buvo priklausomos nuo šeimos ir sutuoktinių. Dalis šaltinių paliudija, kad jau tarpuvaldžiu po Augusto II mirties, o vėliau ir Augusto III valdymo laikais buvo moterų, kurios domėjosi politika ir siekė joje dalyvauti. Pavyzdžiui, Konstancija Tarlo 1733 m. atkakliai rūpinosi savo sūnaus politine karjera. Per seimelio veiklą Katarzyna Kossakowska (Potocka) nuo 1752 m. palaikė viešojo gyvenimo ryšius su etmonu Janu Kleansu Branickiu. 1763–1764 m. tarpuvaldžiu seimelio balso ir sprendimų teisę turėjo Maria Oberówa. Šeimos susitikimai, kuriuose ypač dalyvauja moterys – motina Konstancja Poniatowska ir Elżbieta Czartoryska – aprašyti Stanisławo Augusto Poniatowskio atsiminimuose. Didelis moterų aktyvumas politiniame gyvenime pastebimas ir Ketverių metų seimo laikotarpiu. Lenkijos ir Lietuvos valstybės gyvavimo pabaigoje moterų dalyvavimas politikoje jau buvo traktuojamas kaip natūralus reiškinys, tačiau pabrėžtina, kad būtent dvasininkija labiausiai priešinosi moterų žingsniui į politiką.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Valdovai; 17 amžius; 18 amžius; Rinkimai; Monarchs; Lithuanian XVII-XVIII c. history; Elections.