Wybór króla a charyzmat władzy monarszej na przykładzie elekcji z roku 1764

LTStraipsnyje analizuojamas monarcho valdžios charizmos vertinimas Abiejų Tautų Respublikoje (ATR), remiantis 1764 m. valdovo rinkimų atveju. Iki XVIII a. vidurio lenkų valdžios teorijoje vyravo biblijinis principas, kad visa valdžia atsirado iš Dievo. Tai galėjo lemti valdžios charizmą, bet ir pakenkti valdžiai, vykdomai prieš dieviškuosius įstatymus. Jau nuo XVI a lenkų politikos teoriniuose svarstymuose būta bandymų pašalinti teologiją iš valstybės sampratos. To pavyzdžiu gali būti ginčai dėl karaliaus teisinės atsakomybės už jo veiksmus. Būtent šis klausimas ir leidžia interpretuoti valdžios charizmą Naujųjų laikų lenkų politinėje mintyje. Karūnacijos apeigos Lenkijos monarchijoje buvo ypatingai svarbios, nes paties valdovo prigimtis nebuvo dieviška. Šventumo šaltinis buvo pati monarcho atliekama funkcija. 1764 m. rugsėjo 6 d. rinkimai Rusijos kariuomenės šešėlyje sąlygojo pirmuosius tekstus, dažniausiai eiliuotus, liudijančius būsimos valdžios charizmą. Stanisławas Pióro eilėmis rašė, kad karalių paskyrė Dievas. Tai buvo išskirtinis pasirinkimas, nes jo plane Lenkijai ir jam numatyta ypatinga vieta. Stanislovo Augusto Poniatovskio karūnacija – Dievo rūpinimasis Lenkijos valstybe. Valdovo elekciją lydėję tekstai liudijo tam tikrus Apšvietos mesianizmo požymius. Taip pat ryškėjo ir neoscholastikos užuominos. Valstybės galia ir stabilumas yra atlygis už ją valdančiųjų ir visos valstybės bendruomenės nuopelnus, o silpnybės ir žlugimas yra nuodėmių pasekmė. Tokie tekstai turėjo prokarališkos propagandos bruožų ir turėtų būti svarstomi politinių įvykių kontekste, o ne teoriniuose valdžios filosofijos rėmuose.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Valdovai; 17 amžius; 18 amžius; Rinkimai; Monarchs; Lithuanian XVII-XVIII c. history; Elections.