Naujakalbė ir sovietiniai tabu
LT[...] Lietuvoje naujakalbė oficialiai imta vartoti nuo 1940-ųjų okupacijos, politiškai suvaidintos kaip savanoriškas šalies įstojimas į SSRS, o iš tiesų įvykdytos pagal slaptuosius Molotovo-Ribbentropo susitarimo dokumentus. Jos apraiškų galima rasti ir ankstesniuose rusų bolševizmo šalininkų raštuose (Vinco Kapsuko, Broniaus Pranskaus), proletarinėje lietuvių spaudoje "Priekalas", Kosto Korsako ir kitų trečiafrontininkų straipsniuose, Salomėjos Nėries poemose "Bolševiko kelias", "Poema apie Staliną". Nors naujakalbės klestėjimo metas - Stalino kulto periodas, bet ji gyvavo iki pat SSRS pabaigos. Mokyklose vaikai buvo mokomi ne tik rašyti ir skaityti, bet ir tinkamai (Komunistų partijai lojaliai) galvoti. Kuo tekstas labiau ideologiškai angažuotas, tuo stipriau jame buvo išplitusi naųjakalbė - gausiausiai ji vartota laikraščių bei žurnalų vedamuosiuose ar knygų įžanginiuose straipsniuose, mokykliniuose ir universitetų vadovėliuose, bet neaplenkė beveik nė vieno sovietmečiu publikuoto viešo teksto. Naųjakalbė Lietuvoje susiformavo kaip iš SSRS importuotas produktas, ją puikiai įvaldė ir ištobulino vietiniai ideologai bei Komunistų partijai lojalūs rašytojai ir literatūrologai. Naujakalbės šedevrais laikytini KP CK sekretorių Nikitos Chruščiovo ir Leonido Brežnevo, Antano Sniečkaus ir Petro Griškevičiaus pranešimai ir knygos. [...]. [Iš straipsnio, p. 127]Reikšminiai žodžiai: Literatūra; Sovietmečio literatūra; Sovietmetis; Naujakalbė; Sovietiniai tabu; Žodžių reikšmės; Stilius; Literatūros partiškumas; Socialistinis humanizmas; Tarybinis patriotizmas; Ideologija; Cenzūra; Lithuanian literature; Soviet literature; Soviet period; New language; Soviet taboos; Meanings of words; Style; Literary partisanship; Socialist humanism; Soviet patriotism; Ideology; Censorship.
