LTNors straipsnio pavadinime nurodyti chronologiniai rėmai yra 1733–1774 metai, tačiau antroji data yra spausdinimo klaida. Augusto III šalininkų seimeliai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1733–1734 metais – tokia yra realiai straipsnyje nagrinėjama tema. Ją atskleidžiant pateikiama įvykių istorija, susijusi su 1733 m. spalio 5 d. išrinktu Saksonijos kurfiursto Frydricho Augusto (Augusto III) išrinkimu Žečpospolitos karaliumi ir po to vykusia politine kova, kurioje šlėkta pasidalino į naujojo karaliaus šalininkus ir priešininkus. Už naujojo karaliaus palaikymą LDK turėjo būti atsakingi Naugarduko vaivada Mykalojus Faustinas Radvila ir Trakų vaivada Juozas Oginskis. Jie rūpinosi, kad pavietų seimeliuose susirinkusi šlėkta duotų priesaiką naujajam karaliui, išrinktų atstovus į karūnacinį seimą ir surinktų mokesčius Rusijos karinių dalinių išlaikymui. Vienuose pavietuose, kaip pavyzdžiui, Bresto, tai sekėsi gerai, juo labiau, kad M. F. Radvila darė spaudimą, grasindamas panaudoti Rusijos karinius dalinius prieš nepaklusniuosius. Tačiau toks ar panašus spaudimas nebuvo taip veiksmingas kai kuriuose pavietuose. Pavyzdžiui, Slanimo paviete nepatenkinta šlėktos dalis po to parašė protesto manifestą. Įdomiai situacija klostėsi LDK rytinėse vaivadijose: Vitebsko, Polocko ir Mstislavlio, kas straipsnyje yra detaliau parodoma. Padėtį komplikavo Stanislavo Leščinskio šalininkų aktyvumas. Jie ėmė kurti savo konfederacijas, o dalis šlėktos ėmė svyruoti. Sprendimai palaikyti Augusto III karaliavimą pavietuose užsitęsė ir kai kuriuose jų galutinai apsispręsta tik 1734 m.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Valdovai; 17 amžius; 18 amžius; Rinkimai; Monarchs; Lithuanian XVII-XVIII c. history; Elections.